A.Veryga populiacijos tyrimą tikisi kartoti, barams ir kavinėms ribojimų kol kas neįves

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Vilniaus universiteto mokslininkai liepos 10–rugsėjo 10 dienomis aiškinosi, kiek gyventojų šešiose šalies savivaldybėse – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Ukmergės, Tauragės ir Zarasų rajonuose – persirgo koronavirusu.

Šių savivaldybių pilnamečiams gyventojams atsitiktine tvarka buvo išsiųsta kiek daugiau nei 21 tūkst. kvietimų išsitirti greitaisiais COVID-19 testais. Sutiko 3087 asmenys.

Dauguma persirgusių simptomų nejautė

„Pirminiai tyrimo rezultatai rodo žymius teritorinius COVID-19 seropozityvumo netolygumus: seropozityvių gyventojų procentas svyravo nuo 1,31 Vilniuje iki 2,83 – Kaune. Du trečdaliai seropozityvių tiriamųjų nejautė COVID-19 būdingų ligos simptomų“, – pranešime žiniasklaidai nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Vertindamas tyrimo rezultatus, M.Stankūnas pastebėjo, jog moterys buvo dažniau persirgusios COVID-19.

„Matome, kad tarp moterų šitas procentas buvo 2,3, vyrai buvo 1,2. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad antikūnai dažniau sutinkami tarp moterų negu tarp vyrų“, – spaudos konferencijos metu dėstė mokslininkas.

Grupėje pagal amžių nuo 18 iki 59 metų imtinai persirgusių koronavirusu buvo 2,1 proc. tirtųjų, grupėje nuo 60 metų ir daugiau – 1,6 proc. visų tirtų asmenų, vardijo M.Stankūnas.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Greitasis COVID-19 testas

Tiesa, jis pabrėžė, jog šis skirtumas nėra statistiškai reikšmingas.

„Iš tų, kurie gavo teigiamus testus, daugiau kaip trečdalis – 34,5 proc. – sirgo viena ar keliomis lėtinėmis ligomis. Šiuo metu, kai tyrimas buvo vykdomas, 3,4 proc. jautė COVID-19 būdingus simptomus“, – vardijo M.Stankūnas.

Taip pat, anot jo, 31,8 proc. ištirtųjų, kurių testo rezultatai buvo teigiami, per porą mėnesių teigė jutę koronavirusui būdingus simptomus.

M.Stankūnas pasakojo, jog populiacijos tyrimus dėl COVID-19 atlieka ir kitos šalys. Tyrimo rezultatai, pavyzdžiui, Suomijoje, parodė, jog koronavirusu čia persirgo 2,5–3 proc. gyventojų, Ispanijoje – 1–10 proc.

Atlikus populiacijos tyrimą, A.Veryga sakė lauksiantis iš mokslininkų rekomendacijų. Jis vylėsi, jog tyrimą pavyks kartoti.

Būtų idealu, aišku, ateityje tą tyrimą kartoti.

„Būtų idealu, aišku, ateityje tą tyrimą kartoti ir pasižiūrėti, kas vyksta dabar su ta antrąja banga, kurią mes dabar išgyvenam, ir netgi palyginti, kaip keitėsi kažkas“, – teigė ministras.

Greitaisiais testais planuota ištirti 6,5 tūkst. Lietuvos gyventojų, o pavyko tik apie 3 tūkst., tačiau A.Veryga teigė, jog „geresnio reprezentatyvumo niekur negausim ir turėsim pasikliauti tais duomenimis, kur turim“.

Greitaisiais testais ragina testuoti medikus

M.Stankūnas tikino, jog populiacijos tyrimo imties tūris yra pakankamas, tik statistiniai skaičiavimai esą bus mažiau tikslesni.

Neseniai A.Veryga priėmė sprendimus dėl ugdymo įstaigų darbuotojų, statutinių pareigūnų, Vyriausybės kanceliarijos, kitų institucijų ar įstaigų darbuotojų ištyrimo greitaisiais testais. Tai – savanoriška.

Klausiamas, ar tyrimai taip pat atliekami moksliniais tikslais, A.Veryga tai paneigė.

„Tai nėra mokslinis tikslas, nes tai nėra moksliniai tyrimai. Jie nėra suplanuoti pagal mokslinę metodiką, bet plačiąja prasme mokslininkams, manau, jie tikrai bus įdomūs“, – sakė jis, nors pabrėžė, kad tiriamos labai specifinės grupės.

„Tyrimų tikslas – pamatyti, kokia situacija yra tose aukšto kontakto, pažeidžiamiausiose grupėse“, – pridūrė ministras.

M.Stankūnas teigė, jog greitaisiais testais, kurių valstybė įsigijo bene 500 tūkst., vertėtų testuoti ir medikus.

Ligoninėms kompensuos apie 14 mln. eurų

Penktadienį spaudos konferencijoje A.Veryga taip pat pranešė, jog per karantiną šalies ligoninės patyrė apie 14 mln. išlaidų ir pažadėjo, jog didžioji jų dalis bus kompensuotos. Dėl to sprendimą kitą savaitę esą priims Vyriausybė.

„Vertinimas yra užbaigtas ir absoliuti dauguma tų išlaidų yra pripažintos kaip tinkamos kompensuoti. Suma, kuriai buvo pateikta kompensacijų, tai yra apie 14 mln. eurų ir didžioji dalis tų išlaidų yra pripažintos tinkamomis išlaidomis“, – sakė A.Veryga.

Barai ir kavinės kol kas veiks be naujų ribojimų

Anksčiau, reaguodama į augantį COVID-19 susirgimų skaičių, Vyriausybė planavo apriboti barų, kavinių, kitų maitinimo ir pramogų vietų darbo laiką, tačiau šių planų atsisakė, kai tam paprieštaravo Lietuvos barų ir kavinių asociacija bei Vilniaus naktinis aljansas.

Šią savaitę kitokius galimus apribojimus su maitinimo ir pasilinksminimo vietų atstovais aptarė Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai. Kol kas nuspręsta nieko nekeisti.

Ernestos Čičiurkaitės / 15min nuotr./Penktadienio vakaras

„Mūsų ekspertai, specialistai buvo susitikę su atstovais. Buvo sutarta, kad kol kas, kol turim situaciją be reikšmingų pokyčių, be eksponentinio augimo, dvi savaitės – be pasikeitimų, be kažkokių papildomų sprendimų“, – spaudos konferencijos metu teigė A.Veryga.

Vienas iš pirmųjų veiksmų būtų privaloma lankytojų registracija.

Bet jei situacija keisis, anot jo, įstaigų klientai turės būti registruojami: „Jeigu paaiškėtų, kad situacija blogėja, jeigu matytumėm, kad tose vietose užsiplieskė nauji židiniai, vienas iš pirmųjų veiksmų būtų privaloma lankytojų registracija, nepriklausomai nuo to, kada įstaiga dirbtų.“

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 44 nauji COVID-19 atvejai. Iš jų neaišku, kaip užsikrėtė 12 žmonių.

Iš viso šalyje šiuo metu koronavirusu serga 1095 gyventojai, izoliuotis turi 7390 asmenų.

TAIP PAT SKAITYKITE: Lietuvoje – 44 nauji koronaviruso atvejai: virusas plinta Šiaulių apskrityje, nežinoma kaip užsikrėtė 12 žmonių