Abi komisijos planuoja patvirtinti savo darbo reglamentus, išklausyti prokurorų pranešimus ir parlamentarų, dėl kurių teisinės neliečiamybės kreiptasi, atsakymus į klausimus.
„Jeigu visi tvarkingai ir konstruktyviai dirbsime, manau, kad darbą baigsime“, – BNS sakė tyrimo komisijos, sprendžiančios dėl sutikimo V.Gapšį patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pirmininkė konservatorė Irena Haase.
Naikinti „darbiečio“ V.Gapšio teisinę neliečiamybę prašoma, kad Vilniaus apygardos teismas toliau galėtų nagrinėti politinės korupcijos bylą.
Politikas kaltinamas prekyba poveikiu ir kyšininkavimu vadinamojoje „MG Baltic“ korupcijos byloje.
Šioje byloje yra epizodas, kai buvęs koncerno „MG Baltic“ viceprezidentas Raimondas Kurlianskis, įtariama, 2015–2016 metais iš viso davė 27,1 tūkst. eurų vertės kyšius tuometiniam Seimo nariui V.Gapšiui.
Teisėsauga teigia, kad už dalį šios sumos padarytos nuolaidos transliuojant Darbo partijos reklamą per koncernui priklausančias televizijas, kita dalis lėšų užmaskuota kaip parama viešajai įstaigai. Už tai esą V.Gapšys siekė paveikti Darbo partijos narius, valstybės pareigūnus, „Lietuvos geležinkelių“ valdybą, kad jie veiktų koncerno interesais.
Naikinti P.Gražulio teisinį imunitetą pakartotinai prašoma, norint baigti ikiteisminį tyrimą dėl galbūt neteisėtų politiko veiksmų.
Teisėsaugos duomenimis, P.Gražulis padėjo tvarkyti šaldytus maisto produktus gaminančios bendrovės „Judex“ problemas, kai Rusijos pareigūnai 2015 metais šios įmonės produkcijoje rado listerijos bakterijų.
Prokurorai teigė, kad padėdamas įmonei Seimo narys ne kartą skambino Lietuvos ir Rusijos pareigūnams, dėl „Judex“ problemų buvo nuvykęs į Rusijos Karaliaučiaus sritį, kad paveiktų Rusijos pareigūnus, ragino verslininkus duoti kyšius, prašė pažeisti galiojančias tvarkas, o iš „Judex“ už tai gavo turtinės naudos.
Komisijos dėl P.Gražulio neliečiamybės pirmininkas, Liberalų sąjūdžio atstovas Arminas Lydeka BNS sakė, kad komisija darbo per vieną posėdį tikriausiai nebaigs, nes Seimo narys nori pateikti papildomos medžiagos.
Generalinis prokuroras teigė, kad tokiais savo veiksmais parlamentaras menkino savo pareigų prestižą, Seimo autoritetą, sulaužė Seimo nario priesaiką ir dėl to valstybė patyrė didelę žalą.
Prokurorai dar 2016 metais siekė P.Gražulį apklausti kaip specialųjį liudytoją, bet jis atsisakė duoti parodymus.
Pernai birželį generalinis prokuroras kreipėsi į Seimą prašydamas panaikinti parlamentaro neliečiamybę, tačiau tuomet parlamentas prašymą atmetė.
Prokuratūros teigimu, išnaudojus visas turimas tyrimo galimybes, pernai rudenį ikiteisminis tyrimas dėl piktnaudžiavimo buvo nutrauktas.
Tačiau, anot prokuratūros, pakartotinai kreiptis dėl P.Gražulio neliečiamybės panaikinimo leidžia tai, kad parlamentaras prisiekė iš naujo po šiemet vykusių Seimo rinkimų.
P.Gražulis tuo metu kaltinimus neigė ir tvirtino, kad ši byla yra politinis susidorojimas.
Politikas žadėjo laikinajai tyrimo komisijai pateikti dokumentus, kad prokuroras melavo, jog jam metami įtarimai neteisingi ir jis nėra gavęs jokios turtinės naudos iš „Judex“.
Laikinosios tyrimo komisijos turi pateikti išvadas, ar tenkinti prokuroro prašymus dėl imuniteto panaikinimo. Galutinį sprendimą priima visas parlamentas.
Kad būtų panaikinta Seimo nario neliečiamybė, už tai turi balsuoti ne mažiau kaip 71 parlamentaras.
