Dėl nenoro siekti didesnio atvirumo LRT tarybos veikla išvadose apibūdinama kaip pernelyg uždara ir nepakankamai skaidri. Kitaip tariant, išsakomi argumentai, panašūs į tuos, nuo kurių dabar ginasi valdančiųjų deleguota Vyriausybė.
Tačiau LRT tarybos pirmininkas Liudvikas Gadeikis nesutinka, kad situacijos yra panašios. Jo teigimu, LRT tarybos posėdžių protokolai visada yra prieinami viešai, o pačiuose posėdžiuose yra svarstomi siauri, su vidine LRT veikla susiję klausimai, neaktualūs visuomenei.
Tuo tarpu Vyriausybės pasitarimuose, kurie ne tik nėra transliuojami viešai, bet ir visuomenei nepristatomi pateikiant jų protokolus, ir kuriuose daryti įrašai, kaip dabar paaiškėjo, nėra pateikiami visuomenei ir ištrinami, svarstomi visuomenei svarbūs klausimai.
Tačiau Seimas kol kas jokiu dokumentu nereikalauja iš Vyriausybės tokių pačių skaidrumo standartų, kurie priekaištų forma minimi LRT tyrimo išvadose.
Komisija reikalauja transliacijų: uždarumas netoleruotinas
„Vienas iš pagrindinių LRT valdymo organų – LRT taryba, kuriai LRT tarybos reglamente suteikiama teisė nuspręsti dėl posėdžių transliavimo LRT interneto tinklalapyje, savo atvirų posėdžių netransliuoja, nors tai ir užtikrintų geresnį informacijos apie LRT veiklą prieinamumą, didintų Tarybos atskaitomumą visuomenei bei jos veiklos viešumą“, – teigiama LRT veiklą tyrusios komisijos tyrimo išvadose pateikiamame esamos padėties vertinime, argumentuojant teiginį, kad LRT veiklos viešinimas, numatytas teisės aktuose, buvo atliekamas tik formaliai.
„2013–2017 metais, o kai kuriais atvejais – ir dabar, buvęs menkas sprendimų priėmimo proceso viešinimas (buvo nutrauktas viešas LRT posėdžių transliavimas, LRT interneto svetainėje nebuvo pateikiama visa informacija apie vykdomus programų pirkimus ir pan.) lemia LRT uždarumą ir pagrindinių visuomeninio transliuotojo atskaitingumo visuomenei principų nepaisymą, gali sudaryti korupcijos pasireiškimo prielaidas“, – skelbia kita išvadų vieta.
Komisijos išvadose cituojama 2018 m. vasario 1 d. vykusio komisijos posėdžio, kuriame lankėsi tuometinis LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis, stenograma.
Posėdžio metu komisijos narys, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos deleguotas Andrius Navickas išsako mintį, kad „atrodo normaliau“, kai LRT posėdžiai buvo filmuojami ir transliuojami.
„Kaip ir Seimo posėdžiai, kaip ir VRK posėdžiai, paprasčiausiai tos institucijos sutraukia žmonių dėmesį, yra viešumas ir tada žymiai daugiau gali žmonės pamatyti“, – sako A.Navickas ir priduria, kad analizavo visus protokolus ir pastebėjo, kad juose atsispindi ne viskas.
„Aš manyčiau, kad čia yra smulkmena, bet jeigu ji yra taip sureikšminta, mes galbūt galėtume ir grįžti prie to. Bet buvo paprastas dalykas – žiūrimumo nebuvo... Mes tuos skaičius matėme, visokių technologinių trukdžių buvo, visko. Kitas dalykas, yra ir konfidencialios informacijos, mes turime teisę rengti uždarus posėdžius, tada yra išjungiama, įjungiama. Vienu žodžiu, čia jokios problemos. Čia pati mažiausia problema“, – į tai atsakė Ž.Pečiulis.
Komisijos toks LRT tarybos nario aiškinimas nesužavėjo. „Iš šios posėdžio ištraukos matyti, kad tuometis LRT tarybos vadovas nesuprato visuomeninio transliuotojo paskirties, jo atskaitomumo ir viešumo principų“, – konstatuojama išvadose.
Toliau išvadose pažymima, kad siekio padaryti LRT tarybos posėdžius atvirus visuomenei juos transliuojant neturi ir dabartinis LRT tarybos pirmininkas L.Gadeikis.
Minimas jo pasisakymas 2018 m. rugsėjo 19 d. vykusiame komisijos posėdyje, kuriame šis teigia pasisakęs prieš posėdžių transliavimą ir anksčiau, kai tokia praktika egzistavo.
„Iš tikrųjų tiek daug tiesioginio transliavimo žiūrovų nėra, kad tai turėtų tiesioginę prasmę. O pats darbas, pats kalbėjimas – vienas dalykas yra kalbėti tiesiai į eterį, kitas – kalbėti per mikrofoną, viešai. Taip sakant, iš karto apsunkina. (…) Kai buvo išrinktas naujas pirmininkas Žygintas Pečiulis, tai taryba vėl grįžo prie to klausimo, ar tai turi prasmę. (…) Ir buvo nuspręsta, kad čia prasmės nėra. Čia daugiau toks žaidimo elementas, kad jūs galite norėdami pasižiūrėti“, – LRT komisijos išvadose cituojamas L.Gadeikis.
„Tokia situacija, kada ir esama LRT vadovybė neįžvelgia prasmės siekti didesnio LRT atvirumo visuomenei, gali lemti tolesnį LRT tarybos veiklos uždarumą ir yra netoleruotina, vertinant skaidrumo aspektu, nes po LRT tarybos posėdžių skelbiami posėdžių protokolai yra mažai informatyvūs, neatspindi nuomonių įvairovės ir išsamiai neatskleidžia visų LRT taryboje vykstančių pasisakymų bei diskusijų“, – kritiškai L.Gadeikio poziciją įvertina komisijos išvados.
Tokia situacija, kada ir esama LRT vadovybė neįžvelgia prasmės siekti didesnio LRT atvirumo visuomenei, gali lemti tolesnį LRT tarybos veiklos uždarumą ir yra netoleruotina, vertinant skaidrumo aspektu, – rašoma tyrimo išvadose.
L.Gadeikis: išsakiau savo nuomonę
Portalui 15min susisiekus su LRT tarybos pirmininku L.Gadeikiu, šis patvirtino, kad dalyvaudamas LRT veiklą tyrusios komisijos posėdyje pasisakė prieš LRT tarybos posėdžių transliavimą.
„Čia mano asmeninė nuomonė protokole atsispindi. Kadangi taryboje buvau, kai tai buvo įvesta, man atrodo, kad čia yra šiek tiek parodomasis dalykas. Būtent transliavimas internetu. Žiūrovų visiškai nebūdavo. Kas gali žiūrėti eilinį posėdį?“ – klausė L.Gadeikis.
Man atrodo, kad čia yra šiek tiek parodomasis dalykas. Būtent transliavimas internetu.
Su tuo, kad LRT tarybos nenoras transliuoti posėdžius primena Vyriausybės nenorą dalintis pasitarimų įrašais, L.Gadeikis nesutiko. Jis pabrėžė, kad visų LRT tarybos posėdžių įrašai egzistuoja ir yra prieinami. Taip pat akcentavo tai, kad posėdžių garso įrašų LRT taryba, skirtingai nei Vyriausybė savo pasitarimų, neslepia ir neištrina.
„Mūsų visi posėdžiai yra įrašomi ir saugomi. Esant reikalui, tikrai galima pasiklausyti. (…) Jeigu tau reikia, gali gauti įrašus ir klausytis. Jei iš tikrųjų yra reikalas. Arba, posėdžiai yra atviri, gali ateiti ir klausytis. (…) Visa medžiaga yra įrašoma, archyvuojama, niekur nedingsta. Nėra, kad čia kažką nuslėptume“, – 15min sakė L.Gadeikis.
L.Gadeikis taip pat teigė, kad Seimas ar Vyriausybė svarsto didelei daliai visuomenės aktualius klausimus, o LRT taryba posėdžių metu dažniausiai svarsto LRT vidaus reikalus, susijusius su konkrečiais įmonės valdymo klausimais.
Jo teigimu, nutarus transliuoti LRT tarybos posėdžius tiesiogiai, dalį klausimų vis tiek tektų svarstyti uždarai, nes jų metu svarstoma informacija galėtų būti aktuali LRT konkurentams.
„Mes dirbame konkurencinėje aplinkoje. (…) Jei pradedame sklaidyti finansinius ir panašius reikalus, mes darome uždarus posėdžius. Čia yra, manau, principinis skirtumas nuo Seimo ir Vyriausybės. Nes Seimas ir Vyriausybė ne savo klausimus sprendžia, o išorinius. Kurie liečia kitus. O čia didžioji dalis klausimų vis dėlto yra įmonės valdymo klausimai. (…) LRT yra viena atskira bendrovė, didžioji dalis tarybos svarstomų klausimų yra susiję su tos konkrečios bendrovės reikalais. Visuomeniniai dalykai kartais yra svarstomi, bet dažniausiai posėdžiai būna labai konkretūs“, – sakė L.Gadeikis.
L.Gadeikio teigimu, tiesioginės posėdžių transliacijos pareikalautų ir nemažų išlaidų, reikėtų brangios aparatūros. Kuomet LRT tarybos posėdžiai anksčiau buvo transliuojami tiesiogiai, įrašai, jo teigimu, nebuvo kokybiški, ne viskas girdėdavosi.
Paklaustas, kur ir kaip galima susipažinti su LRT tarybos posėdžių garso įrašais, L.Gadeikis sakė tuo niekada nesidomėjęs ir tiksliai nežinantis. Bet posėdžių protokolai, jo teigimu, visada yra viešinami LRT puslapyje.
„Esmė protokoluose atsispindi – kas buvo svarstyta, kas buvo pasakyta. Jei kas nors, būna taip, paprašo jo nuomonę įrašyti į protokolą, nori pareikšti kažką specifiško – tai atskirai įrašoma“, – sakė L.Gadeikis.
Paklaustas apie LRT komisijos išvadose išsakytą teiginį, kad protokolai yra mažai informatyvūs, L.Gadeikis teigė, kad jam tokie argumentai atrodo „kabinėjimasis“.
„Visada galima ginčytis, kad ne viskas atsispindi. Bet protokolas juk ir yra santrauka. Jie yra pakankamai ilgi. Kadangi dabar man kaip tarybos pirmininkui tenka juos pasirašinėti ir aš turiu pasėdėti ir paskaityti, jie yra pakankamai ilgi, ir, mano supratimu, pakankamai išsamūs. Bet jeigu viskas atsispindėtų, ką šneka, tai nebūtų protokolas, būtų tiesiog įrašo šifruotė. Kažkam atrodo, kad per mažai, kitiem gal atrodys kad per daug“, – sakė L.Gadeikis.
LRT tarybos pirmininko teigimu, pats LRT tarybos posėdžių tiesioginių transliacijų klausimo akcentavimas rodo, kad ieškoma smulkių priekabių, kurias būtų galima sureikšminti.
„Galbūt taryba iš naujo nutars, kad reikia transliuoti dėl šventos ramybės, čia nieko tokio neatsitiktų.
Galbūt taryba iš naujo nutars, kad reikia transliuoti dėl šventos ramybės, čia nieko tokio neatsitiktų.
Bet aš manau, kad tai yra smulkmenos, iš kurių bandoma padaryti didelę politiką. Ir tokių smulkmenų yra pakankamai daug. Todėl išvados yra milžiniškos, gali beskaitydamas pasiklysti, ir atrodo, kad ten viskas, pasaulis griūva“, – sakė L.Gadeikis.
D.Radzevičius: kokios tikros problemos dėl to kyla?
15min susisiekus su Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininku Dainiumi Radzevičiumi, šis prisiminė, kad LRT tarybos posėdžiai buvo pradėti transliuoti tiesiogiai būtent jam esant tarybos pirmininku.
„Praktika parodė, ką mes ir įtarėme – transliuojant tarybos posėdžius, ir peržiūrų, ir besidominčių buvo tikrai labai mažai“, – sakė D.Radzevičius.
LŽS pirmininkas teigė manantis, kad LRT tarybos posėdžių transliavimas yra labiau techninis klausimas, kurį išnagrinėti ir esant poreikiui dėl tokių transliacijų apsispręsti galėtų pati LRT taryba.
„Jei toks poreikis yra, nemanau, kad čia būtų didelė problema. Bet kai tokie pasiūlymai skamba iš Seimo, norisi paklausti – kokios tikros problemos dėl to kyla šią dieną? Be šitų politikų išvadų, nesu girdėjęs, kad kas nors dar būtų labai veržęsis, sakęs, kad jiems trūksta LRT tarybos posėdžių transliacijų.
Be šitų politikų išvadų, nesu girdėjęs, kad kas nors dar būtų labai veržęsis, sakęs, kad jiems trūksta LRT tarybos posėdžių transliacijų.
Jei toks poreikis yra, spėju, kad LRT taryba galėtų transliuoti. Bet spėju, kad to poreikio tiesiog pastaruoju metu nelabai buvo. Ar tai turėtų būti Seimo dokumentuose kaip didelė problema įvardinama – man atrodo, kad tai tikrai ne tokio tyrimo ir ne tokio lygio klausimas“, – sakė buvęs LRT tarybos pirmininkas.
D.Radzevičius pridūrė manantis, kad Vyriausybės ir kitų valdžios institucijų priimami sprendimai yra žymiai svarbesni, tad juos matyti yra svarbiau.
„Būtų labai smagu, kad Seimas ne vieną nepriklausomą instituciją, kaip LRT atveju, tirtų, o žiūrėtų visas valdžios institucijas ir sukurtų bendrą standartą. Tai bendro standarto klausimas, ne vien tik LRT, kad tik LRT turi transliuoti“, – sakė LŽS pirmininkas.
Paklaustas, ar LRT tarybos posėdžių garso įrašai turėtų būti viešai prieinami, D.Radzevičius teigė, kad LRT taryba dirba remdamasi Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymu bei savo darbo reglamentu, kuriuose aiškiai įtvirtinta, kad didžioji dalis tarybos svarstomų klausimų, išskyrus susijusius su komerciniais ir finansiniais dalykais, yra vieši.
„LRT yra viešas juridinis asmuo. Niekuo nesiskiria nuo bet kurio kito viešo juridinio asmens, kuriam yra tie patys standartai, kas yra vieša, kas yra ne. Nemanau, kad čia turėtų būti kažkokių išlygų arba į vieną, arba į kitą pusę. Turi būti taikoma kaip bet kuriam kitam viešam juridiniam asmeniui“, – sakė D.Radzevičius.
LŽS pirmininkas sakė manantis, kad kalbant apie LRT atskaitingumą, Seimui svarbiau turėtų būti LRT ataskaitų visuomenei forma – kad ataskaitos būtų aiškios, paprastos, suprantamos.
„Nes patys posėdžiai nėra politiniai susitikimai. Taryboje nėra politinių jėgų, kurios kaltųsi dėl vertybių. Žymiau svarbiau yra dokumentai, kuriuos priima taryba – programų struktūra, apimtys, kiti dalykai. Svarbesnis klausimas, man atrodo, yra LRT ataskaitos forma, dėl kurios galima padiskutuoti – kokia ji turėtų būti, kad ir visuomenei, ir politikams būtų viskas aišku, kaip veikia LRT. Bet čia yra ataskaitos formos, o ne valdymo pertvarkymo klausimas“, – pabrėžė D.Radzevičius.
Susisiekti su LRT veiklą tyrusios komisijos pirmininku Arvydu Nekrošiumi 15min penktadienį nepavyko.
Svarstys „LRT optimizavimo klausimą“
Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė nutarimo projektui, kuriuo siūloma patvirtinti beveik metus trukusio Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) veiklos tyrimo išvadas.
Kitą savaitę šias išvadas svarstys Seimo Teisės ir teisėtvarkos ir Kultūros komitetai. Be to, Kultūros komitetas dar ketina atskirai kitą savaitę svarstyti LRT veiklos optimizavimo klausimą.
Seimo laikinoji komisija išvadose konstatavo, kad šiuo metu LRT tarybai suteikiama per daug funkcijų ir pasiūlė steigti naują valdymo organą – valdybą. Kartu siūloma koreguoti LRT tarybos narių skyrimo tvarką.
Siūlymus kritikavo LRT taryba bei vadovybė, argumentuodami, kad tai yra žingsnis į visuomeninio transliuotojo politizavimą.
Seimas gruodžio pabaigoje sudarė komisiją LRT finansams tirti. Jai pavesta nustatyti, ar LRT iš prodiuserių perkamos paslaugos atitinka rinkos kainas, išnagrinėti LRT pirkimus, vadovybės struktūrą, jos atitikimą europinei praktikai ir t. t.
Tyrimo kritikai šios komisijos sudarymą vadina spaudimu žiniasklaidai.
Seimo tyrimo metu pasikeitė LRT vadovybė. Pasibaigus ankstesnio LRT vadovo Audriaus Siaurusevičiaus antrajai kadencijai, generaline direktore kovo mėnesį išrinkta Monika Garbačiauskaitė-Budrienė.
