Penktadienį jis Konstitucinio Teismo (KT) viešame posėdyje tvirtino, kad Seimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iškeltos abejonės dėl Referendumo įstatymo konstitucingumo nepagrįstos.
„Nemanyčiau, kad tai reikėtų suteikti kokiai nors valstybinei institucijai, patys piliečiai savo parašais išreikštų, ar priimtina iniciatyva, ar ne“, – sakė P.Urbšys.
P.Urbšys tvirtino, kad vienas iš saugiklių yra pats KT
Laikinasis KT vadovas Dainius Žalimas jo klausė, kas turėtų kontroliuoti iniciatyvinės grupės teikiamo teksto atitiktį kitiems teisės aktams. Jis iškėlė hipotetinį klausimą, kaip reikėtų elgtis, jeigu atsirastų iniciatyvinė grupė, norinti surengti referendumą dėl kokios nors rasės ar tautybės uždraudimo gyventi Lietuvoje.
P.Urbšys tvirtino, kad vienas iš saugiklių yra pats KT. Jis svarstė, kad saugikliu galėtų būti kokia nors teisminė institucija, „kuri apsaugota nuo politinių įtakų“.
Su tokia pozicija nesutikęs kitas parlamentaras Stasys Šedbaras tvirtino, kad būtinas apsaugos mechanizmas, kuris net nesudarytų prielaidų antikonstitucinėms, žmogaus teises pažeidžiančioms iniciatyvoms. S.Šedbaro teigimu, nuvykus į Žygaičius ar Garliavą, galima įsitikinti, kad visokių iniciatyvų gali kilti.
KT penktadienį viešame posėdyje pradėjo nagrinėti bylą dėl Referendumo įstatymo nuostatų. Įvertinti šio įstatymo nuostatų atitikimą pagrindiniam šalies įstatymui KT paprašė Seimas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Seimas į KT kreipėsi su klausimu, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos.
Seimas į KT kreipėsi su klausimu, ar galima rengti referendumus, kuriais siūlomos galbūt Konstitucijai prieštaraujančios nuostatos
Pagal dabartinį Referendumo įstatymą, iniciatyvinei referendumo grupei surinkus ne mažiau kaip 300 tūkst. piliečių parašų ir gavus Vyriausiosios rinkimų komisijos išvadą, kad pateikti dokumentai atitinka įstatymą, Seimas turi paskelbti referendumo datą. Jeigu Seimo sudaryta ekspertų grupė padaro išvadą, kad piliečių reikalavime paskelbti referendumą teikiamas sprendimo tekstas gali neatitikti Konstitucijos, parlamentas šią išvadą turi paskelbti visuomenei, tačiau ji negali būti pagrindas neskelbti referendumo.
Seimas dėl Referendumo įstatymo į KT kreipėsi, kai buvo surinkti būtini 300 tūkst. parašų surengti referendumui, kuriuo siūloma uždrausti parduoti žemę užsieniečiams ir juridiniams asmenims, sumažinti reikalavimus dėl piliečių parašų inicijuojant referendumus.
Stodama į Europos Sąjungą Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo užsieniečiams ir po pereinamojo laikotarpio nuo šių metų gegužės šis draudimas nustojo galios.
Referendumas yra paskelbtas birželio 29 dieną.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo ruožtu prašo ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Referendumo įstatymas tiek, kiek jame nenustatyti Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai vertinti piliečių siūlomo referendumu priimti įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas į KT kreipėsi pradėjęs nagrinėti tautininkų skundą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimo, kuriuo komisija atsisakė registruoti iniciatyvinę grupę surengti referendumą dėl lito išsaugojimo, argumentuodama galima prieštara Konstitucijai.
Seimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymus KT sujungė į vieną bylą.
