Minėtoji apklausa taip pat atskleidė, kaip sostinės gyventojai vertina pastaraisiais metais Vilniuje įgyvendintus viešosios infrastruktūros projektus: pozityviausiai vertinama Neries krantinės rekonstrukcija, nuo jos nežymiai atsilieka Lazdynų baseino projektas. Apklausa taip pat atskleidė, kad vilniečiai siekia būti įtraukti ir informuoti apie vykdomus pokyčius.
Neries krantinės rekonstrukciją labai teigiamai arba teigiamai vertina net 58 proc. apklaustųjų (labai teigiamai projektą vertina 20 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 38 proc.). Dešinioji Neries krantinė, kurios rekonstrukcijos projektą vilniečiai vertina geriausiai, dar iki darbų pabaigos tapo gyventojų traukos objektu.
Rekonstrukcijos metu krantinėje įrengti takai, terasos, šlaitai, modernus apšvietimas, lietaus nuotekos, mažosios architektūros sprendimai, suformuoti želdynai, pasodinta daugiau kaip 2000 medžių ir dar daugiau krūmų bei kitokių augalų, atnaujinta aktyvaus laisvalaikio zona, sukurtos vietos sezoninėms lauko kavinėms. Krantinėje taip pat įrengtas vienintelis toks Baltijos šalyse riedučių parkas bei profesionalios smėlio tinklinio aikštelės.
„Po rekonstrukcijos krantinė gyventojams neabejotinai tapo patrauklesnė. Joje sukurta šiuolaikiška aplinka ir infrastruktūra įvairioms laisvalaikio veikloms – sportui, pramogoms, pasivažinėjimams dviračiais, pasivaikščiojimams, pietums po atviru dangumi ar paprasčiausiai poilsiui prie upės.
Vykdant rekonstrukciją visi sprendimai buvo įgyvendinami siekiant kuo geriau atliepti gyventojų poreikius. Krantinė tapo saugesnė, jaukesnė ir žalesnė. Džiugu, kad daugelis vilniečių šiuos pokyčius pastebėjo ir juos vertina teigiamai“, – sako bendrovės Vilniaus vystymo kompanija Neries krantinės rekonstrukcijos projekto vadovas Linas Urba.
Neries krantinės rekonstrukcijos projektas buvo tobulinamas ne kartą, kad atitiktų miestiečių lūkesčius ir šiuolaikinio architektūrinio dizaino viziją.
Didžiuojasi moderniausiu baseinu Baltijos šalyse
Ne ką mažesnio vilniečių dėmesio sulaukė ir viešojoje erdvėje plačiai aptarinėtas Lazdynų baseino projektas. Jį labai teigiamai arba teigiamai vertina 49 proc. miesto gyventojų (labai teigiamai projektą vertina 17 proc. apklaustųjų, o teigiamai – 32 proc.). Vasario mėnesį atidarytame moderniausiame Baltijos šalyse tokio pobūdžio komplekse įrengti du tarptautinės vandens sporto asociacijos „World Aquatics“ reikalavimus atitinkantys baseinai – olimpinio standarto, 50 m ilgio plaukimo baseinas ir 25 m ilgio nardymo baseinas su specialia oro pagalve bei 10 m aukščio bokštu šuoliams į vandenį.
„Nepaisant iššūkių, kurių kilo įgyvendinant šį projektą, Vilnius galiausiai turi šiuolaikišką vandens sporto ir laisvalaikio kompleksą. Dėl aukštų kokybės reikalavimų, įgyvendintų pažangių inžinerinių ir techninių sprendimų tai buvo vienas sudėtingiausių pastaruoju metu Vilniuje įgyvendintų projektų. Džiugu, kad vis daugiau vilniečių patys įsitikina šio objekto išskirtinumu ir nauda miesto bendruomenei“, – Vilniaus vystymo kompanijos Finansų departamento direktorė Karolina Sakalauskaitė, laikinai einanti generalinės direktorės pareigas.
Dėmesys vilniečių nuomonei
K.Sakalauskaitė priduria, kad į gyventojų pastabas, idėjas ir lūkesčius visuomet stengiamasi atsižvelgti bei drauge kurti visiems patogų, šiuolaikišką miestą. Anot įmonės atstovės, tai yra viena svarbiausių įgyvendinamų projektų sėkmės sąlygų.
Gyventojų poreikių išsiaiškinimo, miestiečių informavimo ir įtraukimo į miesto plėtros procesus svarbą patvirtina ir atliktos apklausos duomenys. Jie rodo, kad 4 iš 10 Vilniaus gyventojų svarbi galimybė dalyvauti vilniečių, rangovų ir projektuotojų susitikimuose, kurių metu galėtų išsakyti savo lūkesčius, pasidalinti idėjomis ir pastabomis. Be to, daugiau nei pusė (53 proc.) vilniečių pageidautų kas mėnesį gauti informaciją apie jų gyvenamajame rajone įgyvendinamus arba planuojamus įgyvendinti projektus.
K.Sakalauskaitės teigimu, prieš imantis bet kurio viešosios infrastruktūros objekto statybų pirmiausiai atliekami tyrimai, gyventojų poreikių analizė. Visuomenė apie numatomus projektus informuojama dar idėjų generavimo stadijoje, taip pat skelbiant architektūrinius konkursus ir vertinant jų rezultatus. Vėliau organizuojami bendruomenių susirinkimai, kurių metu dar kartą gilinamasi į gyventojų lūkesčius, drauge ieškoma geriausių sprendimų.
„Šis bendradarbiavimo principas išties pasiteisina. Žmonės noriai dalyvauja kūrybinėse dirbtuvėse ir tampa mūsų partneriais bei savo miesto kūrėjais. Dirbti išvien su Vilniaus gyventojais mus įpareigoja mūsų organizacijos strategijoje įtvirtintos vertybės ir pažadas kurti miestą, kuriame būtų gera gyventi visiems žmonėms, atsižvelgiant į skirtingus jų poreikius“ – sako K.Sakalauskaitė.
Anot jos, Vilniaus vystymo kompanija visuomenę suvokia kaip svarbiausią suinteresuotą šalį, kurią sudaro mažesnės, skirtingus poreikius ir lūkesčius turinčios tikslinės grupės. Dažniausiai tai – bendruomenės, kurias vienija gyvenamoji vieta mieste ar bendri jų narių siekiai ir požiūriai. Savo kasdienėje veikloje įmonė siekia rasti ir palaikyti tvarią pusiausvyrą tarp šių grupių lūkesčių.
Minėtasis tyrimas atliktas šių metų sausį. Jį atliko bendrovė „Rait“ Vilniaus vystymo kompanijos užsakymu. Tyrimo metu buvo apklausti 512 sostinės gyventojų
