Simbolinės kapsulės įleidimo į žemę ceremonijoje dalyvavęs premjeras Saulius Skvernelis sakė, kad partizanai parodė pasauliui tikrąjį sovietinio totalitarinio režimo veidą.
Pasak ministro pirmininko, partizanų auka turėtų žmonėms priminti, kad laisvės niekas nedovanoja, ją tenka išsikovoti ir saugoti patiems.
„Čia, beveik Lietuvos centre, Raseinių krašte, ant šios kalvos kitais metais iškilsiantis obeliskas-kalavijas turėtų simbolizuoti mūsų nepalaužiamą pasiryžimą ginti Tautos laisvę, o mūro siena su joje iškaltais didvyrių vardais – amžiną padėką, pagarbą ir meilę Tėvynės gynėjams“, – pranešime cituojamas S.Skvernelis.
„Tai būtų labai prasminga dovana Lietuvos žmonėms atkurtos Nepriklausomybės 30-mečio proga. Iškilsiantis obeliskas bus puikiai matomas iš tolo. Norėtųsi, kad jis kiekvieną pakeleivį masintų stabtelti, pakilti ant kalvos ir apsižvalgius nulenkti galvą pagerbiant šviesų Lietuvos partizanų atminimą“, – sveikinimo kalboje teigė Vyriausybės vadovas.
Ceremonijoje dalyvavo partizanai Juozas Jakavonis-Tigras, Jonas Kadžionis-Bėda, Juozas Mocius-Šviedrys ir Bronius Juospaitis-Direktorius, Algimantas Stankūnas-Antanėlis.
Į simbolinę kapsulę buvo įdėtas partizanų prisiminimų laiškas ateities kartoms ir žemių žiupsneliai, surinkti iš mūšių ir kovų vietų.
Statomą memorialą sudarys lietuviško kalavijo formos 25 metrų aukščio obeliskas ir apie 20 tūkst. partizanų įamžinanti atminimo siena su žuvusių kovotojų vardais bei pavardėmis, išpjautomis Vyčio kryžiaus formos stelose, bei nežinomo partizano kapas.
Obeliskas-kalavijas turėtų būti puikiai matomas vykstantiesiems magistrale Vilnius – Klaipėda.
Atkirsta esamo kalno dalis sukurs atodangą – žuvusiųjų atminimo sieną. Joje bus apie 1,3 tūkst. tamsinto plieno Vyčio kryžių su žuvusių partizanų pavardėmis, kurios tamsiu paros metu iš apačios būtų apšviestos raudonai, tuo būdu sukuriant krauju parašytų pavardžių metaforą.
Šalia atminimo sienos formuojama aikštė, skirta pagerbimo ceremonijoms. Kalavijas padalija atminimo sieną pusiau ir sminga į žemę. Būtent šioje vietoje numatytas nežinomo partizano kapas – granito plokštėse išpjautas juodas Vyčio kryžius su raudonu apvadu tamsiai žalio granito fone.
Į memorialą įsilies jau pernai lapkritį atidengtas memorialas Kęstučio apygardos partizanams – koplyčia su aplink išdėliotomis monolitinėmis betono plokštėmis, ant kurių pritvirtintos lentelės su iškaltais partizanų vardais, pavardėmis bei slapyvardžiais.
Partizaninis karas Baltijos šalyse prasidėjo, kai 1944 metų vasarą sovietų kariuomenė, išstūmusi nacių okupantus, antrą kartą okupavo Baltijos šalis. Tuomet iškart prasidėjo sovietų represijos, teroras, mobilizacija į sovietų kariuomenę.
Ginkluota kova tęsėsi iki 1953 metų. Lietuva partizanų tikslą pasiekė ir nepriklausomą valstybę atkūrė 1990 metais.
Dešimt metų vykusiame pasipriešinime dalyvavo ne mažiau kaip 50 tūkst. žmonių, o visame pasipriešinimo judėjime kaip pogrindžio organizacijų nariai, rėmėjai dalyvavo apie 100 tūkst. Lietuvos gyventojų. Šiame kare žuvo per 20 tūkst. partizanų ir jų rėmėjų.
