Pasak medicinos profesoriaus Sauliaus Čaplinsko, „Janssen“ sukurta naudojant tokią pačią platformą kaip ir „AstraZeneca“ vakcina. Tiesa, lyginant su ja, „Johnson & Johnson“ kursą sudaro vienas dūris. Tai yra vienas iš šios vakcinos privalumų. Kita vertus, anot pašnekovo, labai tikėtina, kad netolimoje ateityje reikės pakartotinės injekcijos.
„Niekas nesakė, kad nereikės revakcinacijos. Tik tiek, kad pirmas vakcinos kursas yra viena vakcina, o visos kitos vakcinos – pirmas kursas susideda iš dviejų dūrių su tam tikru laiko intervalu“, – laidoje „15/15“ kalbėjo specialistas.
Dar vieną „Johnson & Johnson” privalumą būtų galima įvardyti mažesnį jautrumą aplinkos sąlygoms, kai, pavyzdžiui, „Comirnaty“ ir „Moderna“ vakcinoms reikia itin žemos temperatūros.
Per daug galbūt tos atmainos yra sureikšminamos.
Kita vertus, vakcina turi ir minusų. Vienas jų kiek mažesnis poveikis. Tyrimai rodo, kad po vienos injekcijos „Janssen“ efektyvumas nuo COVID-19 prevencijos siekia apie 66 proc., nuo itin sunkios ligos formos – 85 proc. Kai „Pfizer“ ir „Biontech“ bei „Moderna“ skiepų efektyvumas siekia virš 90 proc.
Dar vieną trūkumą būtų galima įvardyti dažnesnius šalutinius poveikius jaunesniems žmonėms ir sąlyginai mažesnį poveikį vis atsirandančioms atmainoms. Tiesa, pasak specialisto, pastarasis bruožas būdingas visoms vakcinoms, o ateityje atmainų vis daugės.
„Per daug galbūt tos atmainos yra sureikšminamos. Tai svarbu specialistui – eiliniam žmogui nieko nekeičia. Prevencijos ir apsaugos priemonės lieka tokios pačios. Vakciną reikia naudoti tokią, kokia yra. Toliau mokslininkų uždavinys yra stebėti – jeigu virusas modifikuoja taip, kad vienokia ar kitokia vakcina yra nepakankamai efektyvi, kaip ją kuo greičiau patobulinti ir modifikuoti, suspėti pagal virusą. O kad virusas kinta ir kis – buvo aišku nuo pat pradžių“, – laidoje „15/15“ kalbėjo S.Čaplinskas.
„Janssen“ yra ketvirtoji vakcina nuo COVID-19, užregistruota naudojimui Europos Sąjungoje. Pirmoji šios vakcinos siunta (4800 dozių) Lietuvą pasiekė balandžio 13 d. Tačiau gamintojas paprašė laikinai pristabdyti vakcinos realizavimą, kol bus ištirti reti šalutinių poveikių atvejai Jungtinėse Valstijose.
Praėjusią savaitę JAV sveikatos pareigūnai pranešė apie aštuonis kraujo krešulių atvejus tarp „Johnson & Johnson“ vakcina paskiepytų žmonių, vienas iš jų baigėsi mirtimi, rašo BNS.
Klausimų dėl kraujo krešulių susidarymo buvo kilę ir dėl „AstraZeneca“ vakcinos, kuri pagaminta pagal panašią technologiją kaip ir „Johnson & Johnson“ vakcina. Lietuvoje ir virtinėje Europos valstybių skiepijimas „AstraZeneca“ vakcina kovo viduryje buvo laikinai sustabdytas dėl nustatytų tromboembolijos atvejų paskiepytiems žmonėms.
Balandžio pradžioje EVA pareiškė, kad neįprastų kraujo krešulių susidarymas turėtų būti pažymėtas kaip „labai retas“ „AstraZeneca“ vakcinos nuo pandeminio koronaviruso šalutinis poveikis, bet pažymėjo, jog šių skiepų nauda ir toliau nusveria galimą riziką.
Lietuvoje iki šiol buvo skiepijama „Moderna“, „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „AstraZeneca“ vakcinomis.
