Rasų kapinėse bus sutvarkytos 6 koplyčios, tvora, 341 avarinės būklės kapavietė, iš kurių 141 yra įtrauktos į kultūros vertybių registrą. Taip pat bus atnaujinti ir sutvarkyti istoriniai kapinių takai, laiptai, stabilizuoti slenkantys šlaitai, apšvietimas, įrengtos vaizdo stebėjimo sistemos. Už savivaldybės lėšas planuojama atnaujinti kapinių administracijos pastatą, kapinių tvoras. Istorinės Rasų kapinės bus baigtos tvarkyti iki 2020 metų.
„Rasų kapinės – vienas didžiausių turistų traukos objektų Vilniuje, įtrauktas į daugybę paveldosaugos katalogų visame pasaulyje. Sutvarkius šią istorinę vietą, Vilniuje turėsime dar didesnį turistų srautą. Be jokios abejonės, jie turi vaikščioti saugiais, apšviestais, sutvarkytais takais, o tai ir bus padaryta, įgyvendinus vieną reikšmingiausių miestui projektų“, – sako Vilniaus meras Remigijus Šimašius.
Istorinės Rasų kapinės – seniausios Vilniaus miesto kapinės, įkurtos 1801 m. Jos dažnai lankomos tiek vietinių gyventojų, tiek turistų, norinčių aplankyti įvairių tautybių mokslo, visuomenės, kultūros veikėjų amžinojo poilsio vietas. Statistikos departamento duomenimis, per metus Vilnių aplanko apie 1,07 mln. turistų, o 95 proc. Lietuvos turizmo agentūrų Rasų kapines yra įtraukusios į lankytinų objektų programą. Skaičiuojama, kad Rasų kapines kasmet aplanko ne mažiau kaip 150 tūkst. turistų.
Rasų kapinės yra ne tik vertingas Lietuvos istorijos ir kultūros paveldo objektas, jos yra įtrauktos ir į Europos istorinių kapinių sąrašą. Rasos svarbios ir Lenkijos kultūrai, todėl praėjusių metų vasarą čia lankėsi Lenkijos kultūros ir paveldo ministerijos deleguoti paveldosaugos ekspertai. Kartu su miesto savivaldybės atstovais ekspertai susipažino su Rasų kapinių tvarkymo projektu, pasikeitė patirtimi restauruojant istorinį paveldą. Lenkijos ekspertams didelį įspūdį padarė tai, kad jos tvarkomos ne tik savivaldybės, bet ir visuomeninių organizacijų, studentų, pavienių asmenų iniciatyva. Dėl to pagerėjo kapinių priežiūra, išaugo jų lankomumas ir kapinių istorijos žinomumas.
Rasose esančių antkapių ir koplyčių įrašai atspindi ne tik Vilniuje gyvenusių ir dirbusių žmonių gyvenimus, bet ir istorinius faktus santykiuose su mūsų kaimynais, objektas yra itin patraukli turistinė vieta. Čia palaidoti Vilniaus universiteto profesoriai, valstybininkai, visuomenininkai, rašytojai, muzikai, aktoriai, dailininkai ir sukilimų dalyviai.
Istorinėse sostinės kapinėse palaidoti ir Lietuvos nepriklausomybės kūrėjai Jonas Basanavičius, Povilas Višinskis, broliai Vileišiai, žymūs meno, mokslo žmonės Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Mykolas Romeris, ir kiti valstybei nusipelnę asmenys, Lietuvos kariuomenės kariai, žuvę 1920 metais kovose už Vilnių, 1941 metų Birželio sukilimo dalyviai, pirmųjų lietuviškų draugijų steigėjai, 1863-1864 metų sukilimo dalyvių A.Oskierkos, M.Jamonto, J.Giedraičio ir kitų palaikai.