„Gautas pareiškimas, kad Kauno Mūšos gatvėje esančioje ugdymo įstaigoje 23-ejų metų moteris galimai pakėlė ranką prieš nepilnamečius. Šiuo metu Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo“, – informavo Kauno apskrities policija.
Už tai gresia bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Pusė suaugusiųjų neatpažįsta smurto
Šią istoriją įvertino ir Andželika Vežbavičiūtė, Kauno mieste vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Pasak jos, tyrimas atskleidė, kad tik dalis suaugusiųjų tinkamai identifikuoja smurtą prieš vaikus.
-
Gyvenvietėms Kauno pakraštyje – pamirštos podukros vaidmuo: plėtra sparti, o infrastruktūra – kiek geresnė nei kaime
-
Piktinasi, kad gimnazijoje COVID-19 sergančius mokytojus pavaduoja bibliotekininkė
-
Pieštuku vaikų rankas badžiusi ir jau atleista Kauno gimnazijos mokytoja negali paaiškinti, kodėl taip padarė
„Jūsų minimame įvykyje (Veršvų gimnazijoje – aut. past.) vaiko teisių gynėjams svarbiausia buvo skubiai išsiaiškinti, kuriems vaikams ir kokia pagalba reikalinga. Mokykla bendradarbiauja, todėl jau žinome nuo netinkamo pedagogės elgesio galimai nukentėjusius vaikus.
Atskirai vertiname kiekvieno vaiko situaciją. Vykstame į šeimą, kalbamės su vaiku ir jo šeima ir inicijuojame pagalbą pagal konkretaus vaiko poreikius. Tai gali būti psichologų ar socialinių darbuotojų pagalba, medikų teikiamos paslaugos ir pan.“, – teigė A.Vežbavičiūtė.
Ji atkreipia tėvelių, pedagogų, būrelių vadovų ir kitų suaugusiųjų dėmesį, kad vaikų auklėjimo ar drausminimo priemonės turi būti pasirenkamos labai atsakingai, jos turi būti ugdančios, nukreiptos stiprinti vaiko savęs vertinimą, nepažeidžiančios vaiko ribų.
Norimo rezultato galima pasiekti, anot vaiko teisių apsaugos specialistės, tik kalbantis su vaiku, ieškant pozityvių sprendimų, o sudėtingesnėse situacijose –pasitelkus specialistų pagalbą.
„Ši situacija atskleidė ir tai, kad vis dar nepakankamai gebame identifikuoti smurtą konkrečiose situacijose. Tą patvirtina ir praėjusių metų pabaigoje vaiko teisių gynėjų užsakymu atlikto tyrimo duomenys, kurie rodo, kad nors didžioji visuomenės dalis sutinka, kad vaikystėje patirtas bet kokios rūšies smurtas palieka pėdsakus visam gyvenimui, tačiau daugelis žmonių vis dar negeba jo identifikuoti konkrečiose situacijose.
Pavyzdžiui, paklausus respondentų, ar už nepaklusnumą, pavyzdžiui, laiku nesutvarkytą kambarį, užsukti vaikui ausį yra smurtas, tik apie pusė respondentų (53 proc.) atsakė teigiamai. Tai rodo, kad dar pusė suaugusiųjų mūsų visuomenės narių neatpažįsta smurto“, – pavyzdį pateikė A.Vežbavičiūtė.
Ji kviečia visuomenę būti aktyvia ir kilus įtarimams, kad su vaiku elgiamasi netinkamai, pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112 arba vaiko teisių gynėjams skambinant į artimiausią Vaiko teisių apsaugos skyrių.
Badė delnus pieštuku
15min primena, kad praėjusią savaitę Kauno Veršvų gimnaziją sukrėtė skandalas: muzikos mokytoja, nesuvaldžiusi per pamoką vaikų, ėmė jiems padrožtu pieštuku badyti delnus. Buvo sužalotos beveik visų toje klasėje besimokančių ketvirtokų rankos.
Apie nukentėjusius vaikus mokyklos vadovybei ėmė pasakoti mokinių tėvai, mokytoja buvo nušalinta nuo pareigų.
Atlikus vidinį tyrimą, spalio 10 dieną, pedagogė atleista.
Kaip 15min teigė Kauno miesto savivaldybės Švietimo skyriaus vedėja Ona Gucevičienė, pamokos metu mokiniai nesilaikė nustatytų elgesio taisyklių, o trejus metus gimnazijoje dirbančiai mokytojai nepavyko pedagoginėmis priemonėmis jų sudrausminti: nesuvaldė savo emocijų ir ėmėsi neapgalvotų veiksmų.
Incidentas, anot Švietimo skyriaus vedėjos, įvyko muzikos pamokoje, kurioje dalyvavo 18 ketvirtokų. Mokinių sužeidimai nežymūs, jų tėvai į medikus nesikreipė.
Kaip tikino Kauno Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis, kuris buvo šokiruotas dėl šio įvykio, mokytoja pati pripažino, kad tai įvyko, bet paaiškinti savo veiksmų negalėjo.
Ugdymo įstaiga spalio 10 dieną kreipėsi į Kauno apskrities policiją.
