Nematerialiojo kultūros paveldo vertybės statusas suteiktas Kurtuvėnų užgavėnėms, kupiškėnų vestuvėms, senoviniam stintelių ir seliavų gaudymui žiemą sukant „bobas“ Mindūnų kaime ant Baltųjų Lakajų ežero, Jūžintų krašto keptiniam alui, pietinių (šilinių) dzūkų dainavimo tradicijai Žiūrų kaime, kryžių lankymui Griškabūdžio apylinkėse, sodų rišimo tradicijai, lopšinių ir vaikų migdymo tradicijai Lietuvoje, polkai Lietuvoje ir Kūčioms.
„Žengiame svarbų žingsnį, saugodami nematerialųjį Lietuvos kultūros paveldą, pradedame sertifikuoti jo vertybes – mūsų žmonių per amžius sukauptus įgūdžius, žinias, susiformavusias tradicijas“, – teigė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson.
Vertybes atrinko pernai sudaryta Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado komisija. Ekspertams vertinti iš viso buvo pateikta 18 paraiškų.
Anot Kultūros ministerijos, tokį sąvadą kuria kiekviena šalis, atsižvelgdama į savo kultūrines ypatybes, tradicijas.
Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvado sukūrimo ir įdiegimo projektą įgyvendina Lietuvos nacionalinis kultūros centras.
Šiemet iš Valstybės investicijų programos projektui skirta 140 tūkst. eurų.