Ilgą laiką stambią statybų įmonę „Klaipėdos hidrostatyba“ turėjęs ir jai vadovavęs P.Jurgutis tokį prašymą teismui įteikė dar spalį. Tačiau prireikė pateikti papildomus dokumentus, reikšmingus bylai. Artimiausias posėdis – kovą.
Bylos duomenimis, P.Jurgučio skolos siekia apie 2 mln. eurų. Didžioji dalis įsiskolinimų – apie 1,5 mln. eurų – siekia vienai bendrovei. Dar apie 500 tūkst. eurų jis skolingas vienam fiziniam asmeniui. Skolų turi ir Mokesčių inspekcijai dėl nesumokėtų baudų.
Pirmojo posėdžio metu paprašyta daugiau duomenų apie P.Jurgučio valdomą turtą.
Verslininko iš pajūrio pavardė pastarąjį dešimtmetį ne kartą skambėjo teismuose.
2013-aisiais jis buvo nuteistas už kyšio davimą buvusiam aukštam Klaipėdos valdininkui – Alfonsui Šimkui. Šis tuo metu vadovavo savivaldybės Miesto ūkio skyriui.
-
Už turto iššvaistymą kalėti nuteistas „Klaipėdos hidrotechnikos“ vadovas P.Jurgutis
-
Eugenijus Gentvilas: Kelios pastabos dėl puteikiškų nusikalbėjimų
-
Tyrimas: britai įvardijo galimus kyšių gavėjus Lietuvoje – mirga politikų ir energetikų pavardės
-
Vilniaus teismas paskelbė pertrauką ginče tarp E.Gentvilo ir jūrų uosto
P.Jurgutis už papirkimą, dokumentų klastojimą ir turto iššvaistymą buvo nuteistas pusketvirtų metų laisvės atėmimo bausme. Bausmės vykdymas buvo atidėtas. Tačiau jau tada teisme ėmė aiškėti, kad vyriškis susiduria su finansiniais sunkumais. Teismo jis buvo įpareigotas į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų foną sumokėti 753 eurus, tačiau prašė pratęsti terminą esą dėl finansinių sunkumų.
Prieš metus – praėjusių metų sausį – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą, kad jis neiššvaistė ES paramos, skirtos Elektrėnų–Vievio nuotekų valyklai rekonstruoti.
