„Dažnai galvoju, jog likimas mane pats nuveda į vietas ir situacijas, kuriose atsiduriu, kaip aš sakau, laiku ir vietoje. Šiandien dar kartą tuo įsitikinau. Baigusi darbus šokau į suknytę, susišukavau plaukus ir pasiėmusi kompanionę mergaitę, išvykau į Klaipėdos „Akropolį“. Juodas išpardavimas, rasti, kur pastatyti automobilį, šansų tiek pat, kiek rytoj ištekėti. Na, ir važiuojam ratais kvadratais, iš vienos aikštelės į kitą. Po ilgo ieškojimo pasisekė ir, kitaip nepasakysi, tik likimas atvedė prie antrojo „Akropolio“ įėjimo.
Žmonių minios įeiną ir išeina, visi mato, visi atsisuka pažiūrėti ir, kaip paskutiniai išgamos, nė vienas nestabteli.
Jau iš tolo pamačiau gulintį žmogų ir negalėjau patikėti savo akimis: žmonių minios įeiną ir išeina, visi mato, visi atsisuka pažiūrėti ir, kaip paskutiniai išgamos, nė vienas nestabteli. Lipa beveik per galvą žmogaus, kuris guli susiėmęs už galvos, kruvinu veidu, tvarkingais rūbais. Šiaip aš žmonėmis nesižaviu, bet tai visai kita situacija. Sustojau, net nedvejodama išsitraukiau mobilųjį ir paskambinau bendruoju pagalbos numeriu. Tik tada vaidybiškai sustojo dar keletas „susirūpinusių“ žmonių, kuriems rūpėjo sužinoti, kas nutiko.
Labiausiai mane nustebino „Akropolyje“ dirbantis vienas iš „apsauginių“. Dieve brangus, kaip džiaugiuosi, kad aš atėjau pirma, o ne tas jaunas vaikinukas, kuriam turbūt visai nesenai suėjo 20 metų ir kuris save vadina apsaugos darbuotoju. Net nepaklausęs, ar skambinam medikams, policijai, jis pripuolė prie gulinčio vyro, pradėjo trankyti į petį. Gerai, kad bent ne iš kojos. Ragino: „Davai, davai, kelkis, eik iš čia“. Šiam jaunam ponui sakau: „Ko jūs draskote tą žmogų? Iškviečiau pagalbą, atvažiuos ir pasiims“. Jis nustebusiu veidu man sako: „Juk čia bomžas, girtas“. Sakau, tai jei bomžas, reiškiasi, gali kruvinu veidu gulėti ant žemės? Jis dar kažką pasakė, kad bomžas ir reikia varyt iš čia lauk, kol suprato, kad su pikta maža moteriške nepasiginčysi. Man pavyko aiškiai, trumpai ir pakeltu tonu jam įrodyti, kad žmogiškumo faktorius turėtų būti aukščiau visko. Jis pasišalino, palikęs žmogų ramybėje laukti medikų.
Žodžiu, nebenoriu plėstis, noriu pasakyt tik tiek, kad myliu gyvūnus, žmonės yra idiotai, lipantys per sužaloto žmogaus galvą, kuris guli lauke ant betono, kai temperatūra – minus keli laipsniai. Susimąstykite, vieną dieną ten gali būti jūsų artimasis. Beje, žmogus gal ir buvo girtas, bet apsirengęs labai tvarkingai ir į bomžą visai nepanašus“, – tokį pranešimą penktadienio vakarą savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje išplatino A.Bajorinaitė.
Gyvūnu globėja stebisi, kaip gali sulaukti pagalbos vargšas, gatvėje laiką leidžiantis beglobis gyvūnas, kai net žmogus paliekamas mirti.
„Šiaip aš gelbėju ne žmones, o gyvūnus, tačiau ši situacija man išvis nesuprantama. Žmonės virsta zombiais, kuriems rūpi tik jie patys. Tas vyras galėjo gulėti net ir valandą ar ilgiau, buvo sąmoningas, bet labai jau silpnai atrodė. Sunku pasakyti, ar girtas, ar susitrenkęs galvą – nesiorientavo, nes buvo akivaizdžiai griuvęs ar kažkaip kitaip sužalotas. Padėti nė vienas nesustojo. Viena moteris stabtelėjo, išsakė nuomonę, kad nepanašus į bomžą, kaip įtikinėjo apsaugininkas, ir nuėjo. Dar mergaitė gal 16-ikos metų pristojo su draugais, bet tuoj pat nuėjo. Visiems buvo tikrai gana šalta, niekam nebuvo labai įdomu“, – 15min teigė A.Bajorinaitė.
„Akropolio“ saugos tarnybos direktorius Vilius Makauskas 15min teigė, kad penktadienį prie įėjimo į prekybos ir pramogų centrą Klaipėdoje apsaugos darbuotojas pastebėjo ant žemės parkritusį vyrą kruvinu veidu.
„Kaip tokiose situacijose įprasta, įvertinęs situaciją, apsaugos darbuotojas iškvietė greitąją pagalbą. Dėkojame pilietiškiems „Akropolio“ lankytojams, kurie nepraėjo pro šalį, o pamatę nukentėjusįjį taip pat skambino į Bendrąjį pagalbos centrą“, – sekmadienį teigė V.Makauskas.
