Remiantis reprezentatyvia „Baltijos tyrimų“ apklausa, 10 proc. atsakė, kad jaučiasi visiškai saugūs, 44 proc. – greičiau saugūs nei nesaugūs.
Tuo metu keturi iš dešimties (42 proc.) šalies gyventojų šiuo metu nesijaučia saugiai, 4 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės ar neatsakė į šį klausimą.
Tyrimas taip pat parodė, kad šiuo metu Lietuvoje saugiai kiek dažniau jaučiasi vyrai (58 proc. jaučiasi saugiai ir 37 proc. nesaugiai).
Dažniau nesaugiai jaučiasi moterys, vyresni nei 50 metų žmonės, kaimo gyventojai (51 proc. jaučiasi nesaugiai), respondentai, baigę kolegiją / technikumą (48 proc.) bei su mažiausiomis (iki 1000 eurų) šeimos pajamomis per mėnesį (53 proc.) ir pensininkai (55 proc.).
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos politologas Giedrius Česnakas LRT portalui teigė, kad tokie rezultatai rodo gana aukštą saugumo lygį. Vis dėlto jis pridūrė, jog saugumo jausmas gyventojams gali asocijuotis ne tik su kariniu saugumu, bet ir socialiniu, ekonominiu ar politiniu.
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) direktorė Margarita Šešelgytė pridūrė, kad saugumas yra subjektyvus jausmas, o kiekvienas žmogus jį gali suprasti kitaip.
„Baltijos tyrimai“ reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko sausio 19–31 dienomis.
Gyventojų buvo klausta, ar, praėjus beveik metams nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios, šiuo metu Lietuvoje jie jaučiasi saugūs. Tyrimo metu buvo apklausti 1023 Lietuvos gyventojai (18 metų ir vyresni). Tyrimo paklaida – ne didesnė nei 3,1 procento.