Atrodo, jog šiemet Kauno bažnyčias „pagavo“ ekologijos virusas – daugelyje jų prakartėlės kuriamos iš natūralių, gamtoje surandamų ir nemokamų medžiagų.
„Taisyklių rinkinio, kaip turi atrodyti prakartėlės, nėra. Tačiau vieno reikalavimo būtina paisyti: bet kokioje prakartėlėje turi būti trys skulptūros – Šv.Juozapo, Marijos ir kūdikėlio. Visa kita priklauso nuo prakartėles kuriančių žmonių sumanumo“, – sakė Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios klebonas kunigas Vytautas Grigaravičius. Tiek jis, tiek kitų mieste esančių bažnyčių vadovai prakartėlių rengimą yra atidavę į profesionalų – dailininkų, floristų – rankas.
„Tai nevienos dienos darbas. Idėjas, kaip turėtų atrodyti prakartėlė, aptariame iš anksto. Tada pradedame ieškoti reikalingų medžiagų“, – pasakojo Kauno Kristaus Prisikėlimo bažnyčios prakartėlę kurianti floristė Inga Žukauskienė. Pašnekovė prisipažino, kad naujai pateikti Kristaus gimimo istoriją sudėtinga. „Kiekvienas skirtingai įsivaizduoja, kaip ši istorija gali būti pavaizduota. Tačiau mus riboja konkretus biblijinis siužetas ir nedideli ištekliai. Stengiamės nenutolti nuo pagrindinės minties. Keletą metų vaizduojame Kristaus gimimą oloje“, – sakė I.Žukauskienė.
Sukurti olą bažyčioje pavyksta iš natūralių medžiagų, kurių daugelį floristė suranda gamtoje. Tai – šakos, akmenys, šiaudai. Išlaidų reikia tik metalinėms konstrukcijoms bei statybinėms medžiagoms.
Taisyklių rinkinio, kaip turi atrodyti prakartėlės, nėra. Tačiau vieno reikalavimo būtina paisyti: bet kokioje prakartėlėje turi būti trys skulptūros – Šv.Juozapo, Marijos ir kūdikėlio. Visa kita priklauso nuo prakartėles kuriančių žmonių sumanumo. Sakė klebonas kunigas Vytautas Grigaravičius.
Panašias pigias bei ekologiškas priemones naudoja ir kitų miesto bažnyčių atstovai. „Šienas, samanos, šakos – visko galima nesunkiai gauti, todėl didelių išlaidų neprireikia. Kasmet stengiamės prakartėlę atnaujinti, tačiau didelių pokyčių nebūna: naudojamos senosios skulptūros, o naujovių įneša tik aplinkos detalės“, – sakė Kauno Palaimintojo arkivyskupo Jurgio Matulaičio parapijos klebonas Virginijus Pabrinkis.
Blizgučiams – „ne“
Kūrybos rūpesčius specialistams perleidę bažnyčių vadovai tvirtina niekada nesutiksiantys, jog prakartėlės būtų puošiamos ryškiaspalvėmis dekoracijomis. „Prekybos centrų blizgučių bažnyčioms tikrai nereikia. Kad ir kaip būtų pasikeitęs pasaulis, bažnyčioje turi būti demonstruojamas kuklumas“, – įsitikinęs kunigas V.Pabrinkis. Skeptiškai dvasininkai žiūrėtų ir į specialistų ketinimus prakartėlėse įkurdinti gyvus gyvulius.
„Neįsivaizduoju, kaip bažnyčioje tie gyvuliai išbūtų. Manau, jiems čia nevieta“, – sakė Kauno šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedros bazilikos klebonas Evaldas Vitulskis. Jam antrino ir kunigas V.Pabrinkis: „Vaikystėje esu matęs, kad bažnyčioje esančioje prakartėlėje buvo ir papūgėlių, ėriukų. Vis dėlto dabartinėmis sąlygomis sunkiai įsivaizduoju tokią prakartėlę“.
Skulptūros parvežtos iš užsienio
Nors Lietuvoje yra ne vienas prakartėles ir atskiras religines skulptūras kuriantis menininkas, Kauno bažnyčiose vyrauja atvežtinės Juozapo, Marijos ir kūdikėlio Jėzaus skulptūros. Daugelis bažnyčių jas įsigijo prieš keliolika ar net keliasdešimt metų iš kaimyninių šalių – Lenkijos, Latvijos. „Šias skulptūras naudojame daugiau nei 23 metus. Žinoma, ne kartą esame jas perdažę, nes susidėvi. Naujų skulptūrų artimiausiu metu nesiruošiame įsigyti – tai nemažos investicijos, kurių bažnyčia dabar negali leisti“, – pasakojo Šv. Juozapo bažnyčios zakristijonas Leonas Dzigas.
„Gyvos“ prakartėlės – džiaugsmas vaikams
Išvysti prakartėles bažnyčiose kauniečiai galės kitos savaitės viduryje. Tačiau nekantriausi jau turi kur paganyti akis, nes šiemet Kaune be bažnytinių kol kas pastatyta ir viena „gyva“ prakartėlė, įkurdinta prekybos miestelyje „Urmas“. Dideliam vaikų džiaugsmui joje greta skulptūrų galima išvysti ir gyvus „eksponatus“ – avis.
„Norėjome turėti tokią prakartėlę, kokios anksčiau būdavo įrengiamos Lietuvo bažnyčiose arba jų prieigose. Todėl susiradome ūkininką iš Kaišiadorių rajono, kuris mums sutiko „paskolinti“ 5 Romanovų veislės avis ir 1 austrų aviną. Pasirūpinome, kad jiems nieko netrūktų: gyvuliai šeriami tris kartus per dieną, o nakčiai uždaromi tvartelyje“, – pasakojo „Urmo“ rinkodaros vadovas Jonas Plenta.
Greta gyvųjų eksponatų, įrengta ir biblijinę Kristaus gimimo istoriją pasakojanti ekspozicija. Šv. Juozapą, Mariją ir kūdikėlį specialiai prekybos miesteliui iš ąžuolo pagamino Prienų rajone gyvenantis tautodailininkas. Greta avių ir skulptūrų „išdygo“ eglučių giraitė. „Visas šis kampelis labiausiai traukia vaikus. Matau, kaip jie už rankų timpčioja tėvelius, kad šie ateitų pažiūrėti“, – juokėsi J.Plenta.
Ištakos siekia XIII amžių
Prakartėlių pradininku laikomas Šv.Pranciškus. Pasakojama, kad 1223-aisiais Greccio mieste jis savo globėjui pasiūlė Kalėdų naktį švęsti drauge miške prie vienuolyno esančioje oloje. Ten jie pastatė prakartėlę, pridėjo šieno, atsivedė jautį ir asilą. Išgirdę apie keistą šventimo vietą ten suplūdo minia su degančiomis žvakėmis. Vienuoliai oloje laikė ir Šv.Mišias.
Lietuvoje pirmosios prakartėlės atsirado kartu su krikščionybe. Meistrai jas lipdė iš molio, drožė iš medžio. Lietuviškose prakartėlėse figūros paprastai statomos po molinių lentelių stogeliu, kai kitur dažniausiai vaizduojama ola.
Mūsų dienomis bažnyčiose esančias prakartėles dažnai kuria dailininkai, moksleiviai. Tiesa, iki kai kurių šiuolaikinių kitose šalyse statomų prakartėlių lietuviams dar toli. Pavyzdžiui, kai kuriose šalyse esančios prakartėlės vaizduoja dangoraižių miestą, kuriame gimsta Jėzus.
