„Pasikeitėme nuomonėmis apie tai, kokia tikimybė, kad visas socialinis modelis toks, koks jis yra šiandien, galėtų praeiti Seime. Tam yra nemažų abejonių, ir prezidentė jas išreiškė. Sutarėme, kad mūsų konfederacija dar kartą detaliau padiskutuos apie svarbiausius punktus Vyriausybėje ir gali būti, kad ne visas modelis bus pateiktas Seimui, o atskirai etapais“, – po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite ketvirtadienį žurnalistams sakė R.Dargis.
Jo teigimu, pokalbyje be kita ko patarta ir socialinio modelio įtaka valstybės finansams.
„Prezidentė galvoja, kad mokslininkų darbas yra daugiau atspindintis mokslininkų požiūrį. Klausimas yra galbūt, jog tai yra per didelės apimties dalykas, kad būtų priimtas sėkmingai Seime. Ypač valstybės finansų išbalansavimo problema irgi prezidentės pažymėta, nes negalima su tokiais pakeitimais pabloginti valstybės finansų situacijos“, – kalbėjo R.Dargis.
Atsakomybė už modelį – ne vienai ministerijai
D.Grybauskaitė pabrėžė, kad Darbo kodekso pakeitimas turėtų būti ne vienos ministerijos, o visos Vyriausybės darbas ir atsakomybė.
„Lietuva yra pribrendusi darbo santykių peržiūrai. Todėl tik atsakingo susitarimo tarp darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės pagrindu pasiekti Darbo kodekso pokyčiai gali užtikrinti konkurencingą ir pažangią Lietuvą“, – pranešime spaudai sakė valstybės vadovė.
Premjeras Algirdas Butkevičius anksčiau žadėjo, jog socialinis modelis Seimui bus pateiktas gegužės pabaigoje.
Socialinį modelį parengė mokslininkų grupė. Ji siūlo atleidimo iš darbo apribojimus ir garantijas iš Darbo kodekso perkelti į nacionalines kolektyvines sutartis, sutrumpinti įspėjimo apie atleidimą terminą ir suvienodinti išeitinę išmoką bei sumažinti ją iki 1 mėnesio. Be to, rekomenduojama palikti 40 valandų darbo savaitę.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Grupė siūlo įteisinti projektinio darbo, darbinės veiklos mokymo, nenumatytos apimties darbo, darbo keliems darbdaviams, darbo vietos dalinimosi sutartis.
Siūloma bedarbiams mokėti iki 50 proc. algos nedarbo išmoką pirmus tris mėnesius ir ją mažinti neįsidarbinusiems ilgesnį laiką – iki 9 mėnesių, vėliau išmoka apskritai nebūtų mokama.
Trišalė taryba balandžio pabaigoje iš esmės pritarė idėjai, kad išeitinės išmokos atleistiems darbuotojams galėtų būti mokamos iš specialaus fondo, kurį kauptų visi darbdaviai.
Dalis Seimo narių viešai pripažino, kad už kai kurias modelio nuostatas nebalsuos, artėjant Seimo rinkimams 2016 metais. Tuo, kad modelį gali patvirtinti šios kadencijos Seimas, suabejojo Darbdavių konfederacijos vadovas Danas Arlauskas.
