Pasitinka sovietiniu palikimu
Per kelerius metus išgražėjo Palanga, – atimkim iš jos jūrą ir kopas, vis viena jos nesumaišysi su jokiu kitu pajūrio miestu. Plungė turi Lietuvos Versaliu vadinamus Oginskių rūmus ir juos supantį parką, kurie tapo Žemaitijos kultūrinės traukos centru ir paskatino miesto valdžią rūpintis viso miesto įvaizdžiu. O Telšiai prieš Žemaitijos krikšto 600 metų jubiliejų dėl gausybės miestą papuošusių meniškų skulptūrų, skulptūrėlių, sutvarkytos ežero pakrantės bei namų fasadų tapo tikru gardėsiu akiai ne vien svečiams, bet ir architektūros gurmanams.
Daugybė Lietuvos miestų ir miestelių kyla, gražinasi, puoselėjamos jų aikštės. O Kretinga pačioje savo širdyje teturi bažnyčią ir naujai įrengtą „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelę. Džiaugiamės ir mes Tiškevičių dvaro sodyba bei Žiemos sodu, tačiau jų prieigos – ne pačios patraukliausios lankytojui.
Daugybė Lietuvos miestų ir miestelių kyla, gražinasi, puoselėjamos jų aikštės. O Kretinga pačioje savo širdyje teturi bažnyčią ir naujai įrengtą „Maximos“ automobilių stovėjimo aikštelę.
O atvykstančius į Kretingą nuo Šiaulių, be tradicinių kelio ženklų, pasitinka apgriuvęs vandens bokštas. Prie įvažiavimo į miestą nuo Klaipėdos dar teberiogso sovietinis palikimas – betoninis griozdas su užrašu, kuriam tinkamiausia vieta būtų Grūto parkas.
Kvies talkinti studentus
„Kaskart, pravažiuodamas pro tuos objektus, raustu ir kaip valdžios pareigūnas, ir kaip pilietis, – prisipažino Kretingos rajono administracijos direktorius Virginijus Domarkas. – Anksčiau kažkaip neužkliūdavo miesto prieigos, tačiau pabuvojus net nedideliuose šalies miesteliuose ir patyrus, kaip jie tvarkomi, iš naujo pajudinome šią problemą“.
Jis patikino, jog dar 2009 m. buvo parengtas Kretingos miesto prieigų iš visų 5 pusių – Klaipėdos, Gargždų, Skuodo, Palangos, Šiaulių – sutvarkymo techninis projektas.
Prie įvažiavimų į miestą turėtų būti įrengtos aikštelės su apšvietimu, tualetu bei miesto žemėlapiu, kur būtų pažymėtos lankytinos vietos. Darbai kainuotų 1 mln. Lt, tačiau pernai jiems atlikti iš Turizmo departamento nepavyko tam gauti lėšų.
„Todėl šį rugsėjį Savivaldybės architektūros ir statybos skyriaus specialistai kvies Klaipėdos universiteto vizualinio dizaino studentus, kad jie pateiktų savo aikštelių vizijas. Konkurso sąlyga – kad pagal jas atlikti darbai nesikirstų su tais, kurie numatyti projekte“, – sakė jis.
Kretinga – akmentašių kraštas
Kretingos muziejaus direktorė Vida Kanapkienė prisiminė, jog pristatyti miestą prie magistralinio kelio Palanga-Šiauliai buvo bandyta dar prieš 10 metų: „Buvo pastatytos miesto schemos: bet – pagrioviuose, prie jų prieiti buvo nepatogu. Teko nuversti – pinigai lyg į balą“.
V.Kanapkienė mano, jog tam, kad Kretinga pradėtų kurti savo veidą, pirmiausiai reikėtų šį darbą išmanančio architekto – kraštovaizdžio specialisto. „Trūksta rankų, kurios lipdytų miesto veidą: profesionalo žvilgsniu turėtų būti pažvelgta į geležinkelio ir autobusų stotis – jos yra miesto vizitinė kortelė, po to – centras ir kitos lankomos vietos. Kretinga nuo seno – akmens ir akmentašių miestas, nuo to kilo ir jos pavadinimas. Galima būtų ir be didelių investicijų sutvarkyti prieigas, miesto simbolikoje panaudojant akmenis, akmenų tvoreles, išryškinant akmens ir medžio dermę“, – siūlė ji.
V. Kanapkienė įsitikinusi, jog mūsų mieste trūksta meniškų skulptūrų ir gėlynų, vasarą veikiančio fontano. Neišnaudota Akmenos upė, jos pakrantės bei gausus miesto tvenkinių arealas.
Miesto valdžia turėtų įsikurti pačiame centre, o Kretinga, kaip miestas, galėtų turėti ne tik bendrą rajono, bet ir savo vėliavą su heraldika.
Įvažiuojant į Kretingą Palangos–Šiaulių plentu, pasitinka standartinis kelio ženklas ir sovietmečiu statytas vandens bokštas.
Įvaizdis – reklaminiai stendai?
Kretingos miesto įvaizdį prieš tris dešimtmečius kūręs buvęs vyriausiasis miesto architektas Edmundas Giedrimas pastebėjo, kad nedaug pozityvia linkme nuo to laiko ir tepasistūmėta: „Iš principo miesto urbanistika sujaukta, – neaišku, kuo virtęs centras. Galėjo gi Savivaldybė tą pastatą, kuriame yra įsikūrusi, parduoti bankui ar kazino, o už gautus pinigus pasistatyti Rotušę miesto centre“.
E.Giedrimas įsitikinęs, jog dabar miesto architektai nebėra tikrieji kūrėjai, o – rašliava užversti biurokratai. Jis taip pat mano, kad reklaminių gigantų pagal kelininkų reikalavimus prie šviesoforų išvis neturėtų būti.
Kretingos rajono Viešosios policijos skyriaus viršininkas Algirdas Budginas taip pat mano, jog prie kryžkelės ties Marijono Daujoto pagrindine mokykla tokios daugybės reklaminių stendų nereikėtų: „Pagal teisės aktus jie pastatyti išlaikant atstumą, tačiau vizualiai tikrai blaško vairuotojų dėmesį – prie šviesoforo vairuotojas turėtų sekti ne reklamą, o eismą“.
Jam, kaip miesto piliečiui bei pareigūnui, norėtųsi, kad atgytų senosios Vilniaus ir Vytauto gatvės: „Šios gatvės turi savo turtingą praeitį: viena jungė dvarą ir bažnyčią, kitoje prieškariu veikė daugybė amatininkų krautuvėlių. Norėtųsi jomis, sutvarkytomis, prasieiti ar pravažiuoti dviračiu. Bet nestovime vietoje, aš tikiu, kad mano vaikystės miestas Kretinga turės savąjį veidą – viskam turi ateiti savas laikas“, – kalbėjo optimistiškai nusiteikęs A.Budginas.*
Kretinga atsinaujins atlikus šiuos darbus: yra parengtas Vilniaus gatvės rekonstrukcijos ir žvyrduobės sutvarkymo projektai, numatyta sutvarkyti Rotušės aikštę ir įrengti požeminę aikštelę, visuomenės poreikiams pritaikyti Pirties salą.
