Tramvajus – madingas
Prancūzijos ambasadorė Maryse Berniau neslėpė esanti tramvajų gerbėja ir teigė mananti, kad tramvajus šiuo metu yra madinga transporto priemonė. Esą tas populiarumas svyruoja priklausomai nuo to, kokiu visuomeniniu transportu naudojasi miestai, tačiau šiuo metu populiarumas išties didelis, net neretai klausinėjama: „Kuris miestas dar neturi savo tramvajaus?“
„Aš pati mačiau, koks dabar populiarus tramvajus. Paryžiuje yra nauja linija šalia mano namų ir aš mačiau, kiek daug žmonių juo važinėja. Tramvajus susilieja su metro ir autobusais ir gaunasi puikus rezultatas“, – teigė ambasadorė.
M.Berniau įsitikinusi, kad tramvajus turėtų dominti Vilnių, nes jis ne tik pagerina susisiekimą, bet ir pakeičia miesto veidą jį papuošdamas.
Tačiau Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius nebuvo linkęs skubėti žadėti, kad sostinė tikrai pasirinks tramvajų. Esą miestas nori pasirinkti geriausią ir priimtiniausią transporto priemonę.
„Vilniaus plano“ vyr. architekto Mindaugo Pakalnio teigimu, naujos transporto rūšys Vilniuje reikalingos, jeigu žmonės labiau norės gyventi mieste, o ne jo pakraščiuose ir užmiestyje. Taip pat būtina gerinti visuomeninio transporto įvaizdį, nes tik tada gyventojai persės iš individualių automobilių. Tuomet visuomeniniu transporto naudosis pakankamai žmonių, kad šis transportas nebūtų itin nuostolingas. Vis dėlto net ir tada pelningai dirbs tik aplink miesto centrą važinėjantis visuomeninis transportas, periferiniuose rajonuose jį vis tiek reikėtų dotuoti.
Metro kainuotų brangiau
Metro Vilniui atrodo per brangi visuomeninio transporto rūšis. Skaičiuojama, kad vieno kilometro ilgio ruožas kainuos ne mažiau kaip 100 mln. Lt. Tuomet esą bilieto kaina būtų dvigubai didesnė, negu vilniečiai moka dabar, – 4 Lt. 7 km trasos atkarpa nuo Pilaitės iki Baltojo tilto kainuotų 1 mlrd. Lt. Darbai užtruktų net apie septynerius metus.
Prancūzijos kompanijos „TransLohr“ siūlomas variantas pigesnis – tramvajus būtų guminėmis padangomis, jam reikalingas tik vienas bėgis važiavimo stabilumui užtikrinti, o vienas kilometras trasos kainuotų apie 30 mln. Lt. Prancūzai suskaičiavo, kad Vilniuje planuotos tramvajaus linijos nuo Santariškių iki stoties ilgis – 10 km. Šią transporto priemonę būtų galima pradėti naudoti žymiai greičiau. Pavyzdžiui, Italijoje, Padujos mieste, tramvajaus linija įdiegta per pusantrų metų.
Kompanijos „TransLohr“ atstovų teigimu, gerokai skiriasi ir šių viešojo transporto priemonių sistemų įrengimo specifika. Rengiant metropoliteną, dalį linijų, be abejo, tektų tiesti po žeme. Skeptikai pabrėžia, jog tokių linijų statyba ir naudojimas gali pakenkti į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą įtraukto Vilniaus senamiesčio architektūrai. Tiesa, metropoliteno šalininkai tvirtina, kad šiuolaikinės technologijos nėra kenksmingos. Taip pat, antžeminių linijų įrengimas būtų sudėtingesnis ir brangesnis, negu tramvajaus.
Vienu bėgiu gatvėmis važiuojančio tramvajaus guminiais ratais įrengimas žymiai paprastesnis. Šio tipo transporto priemonės bėgiui reikia iškasti 25-30 cm gylio juostą. Paprasto tramvajaus bėgiams reikalinga maždaug 70 cm gylio ir gerokai platesnės juostos, todėl šios transporto priemonės įrengimas kainuotų 25 proc. brangiau negu prancūzų siūlomo modelio ir statybų metu sudarytų didesnių problemų miesto eismui. Taip pat, šio tipo tramvajams reikia 20 proc. mažiau kelio erdvės, nei klasikiniam, o jų linijų priežiūra mažai kuo skiriasi nuo įprastos gatvių priežiūros.
Tačiau metro šalininkai linkę nuolat priminti pagrindinį priekaištą tramvajaus gerbėjams – juk tramvajai turės važinėti tomis pačiomis gatvėmis, kuriose šiuo metu netelpa automobiliai. Tad įrengus ir tramvajų linijas, gatvės susiaurės dar labiau.
