Šiuo metu Denisas yra jau ne Lietuvoje. Tačiau kalbėdamas apie Kauną jis ne kartą paminėjo, jog šis miestas jam buvo tapęs antraisiais namais.
– Ar po tiek laiko dar supranti šiek tiek lietuviškai?
– Manau, kad truputį galiu kalbėti lietuviškai, net atsisiunčiau lietuvišką abėcėlę į savo telefoną, kad galėčiau draugams parašyti ką nors taisyklinga lietuvių kalba. Oficialiai mano lietuvių kalbos lygis yra A2. Deja, šiek tiek dalykų jau pamiršau, tačiau vis tiek suprantu pakankamai daug.
– Jau praėjo vieneri metai, kai tu išvykai iš Lietuvos. Ar pasiilgai šios šalies?
– Žinoma! Pasiilgau savo draugų, Kauno, kurį dabar laikau savo antraisiais namais, maisto, architektūros, gyvenimo būdo ir visų nuostabių žmonių, kuriuos gali čia sutikti.
Lietuviai yra labai šaunūs. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti šiek tiek šalti ir uždari, tačiau kai geriau juos pažįsti, pamatai, kad iš tiesų jie yra labai svetingi ir malonūs
Lietuviai yra labai šaunūs. Iš pirmo žvilgsnio jie gali pasirodyti šiek tiek šalti ir uždari, tačiau kai geriau juos pažįsti, pamatai, kad iš tiesų jie yra labai svetingi ir malonūs.
– Pastebėjau, kad dauguma lietuvių, sutikę užsienio studentą, atvykusį čia pagal mainų programą, labai nustemba ir klausia: „Kodėl pasirinkai būtent Lietuvą?“ Ar tau pačiam dažnai teko išgirsti tokį klausimą?
– Kiekvienas lietuvis, kurį sutikau būdamas čia, uždavė šį klausimą. Per pačią pirmą mano paskaitą Lietuvoje šalia manęs sėdėjęs vaikinas pasiteiravo, iš kur aš atvykau. Kai pasakiau jam, kad atkeliavau iš Prancūzijos, jis atrodė labai nustebęs.
– Koks buvo tavo atsakymas šiam vaikinui ir visiems kitiems žmonėms, kurie vėliau užduodavo šį klausimą?
– Aš jam paaiškinau, kad norėjau keliauti į šalį, kuri man būtų menkai pažįstama ir paslaptinga. Kai turėjau priimti sprendimą, kuriame Europos mieste praleisiu beveik metus kaip „Erasmus“ studentas, aš peržvelgiau visus įmanomus variantus ir pamačiau, kad turiu galimybę važiuoti į miestą Lietuvoje, kuris vadinasi Kaunas.
Prancūzų kalboje mes turime taip pat skambantį žodį – tai atkreipė mano dėmesį į šį miestą.
Kažkiek žinojau, kurioje Europos vietoje yra Lietuva. Tuo metu man atrodė, kad ji yra šiek tiek per toli, tad pirmiausi, pabandžiau gauti vietą Škotijoje, tačiau man nepavyko (kuo dabar labai džiaugiuosi).
Galiausiai nusprendžiau, kad iš tiesų būtų įdomu pažinti kitą kultūrą ir Baltijos šalis ir, nuvijęs visus nuogastavimus dėl atstumo šalin, nutariau keliauti į Lietuvą.
