Prancūzijos pietryčiuose, Alpių – Žydrojo kranto regione pirmasis juodligės protrūkis buvo nustatytas 2018 m. birželio mėnesį, kai nugaišo 6 kalnuotoje vietovėje ganytos karvės. Per 20 dienų juodligė nustatyta dar 28 ūkiuose, kuriuose nugaišo daugiau kaip 50 galvijų, avių, ožkų ir arklių. Tikėtina, kad šia liga gyvuliai užsikrėtė juodligės sporoms paplitus ganyklose iš keleto juodligės židinių. Juodligės sukėlėjo sporos dirvožemyje gali išgyventi daugiau nei 100 metų. Ligos židiniuose vykdant žemės darbus arba dėl liūčių ir nuošliaužų prasidėjus dirvos erozijai, sporos iš gilesnių žemės sluoksnių gali būti iškeliamos į paviršių ir sukelti naujus ligos protrūkius.
Prancūzijos kompetentingos institucijos užkrėstoje teritorijoje gyvūnus vakcinuoja nuo juodligės, o asmenims, turėjusiems kontaktą su sirgusiais gyvuliais (ūkininkai, veterinarijos gydytojai, skerdyklų darbuotojai), paskirtas prevencinis gydymas antibiotikais. Prancūzijoje nuo 1999 metų nustatyta daugiau nei 100 šios ligos židinių. Paskutinis didelio masto protrūkis šioje šalyje užfiksuotas 2008 metais, kai liga išplito 23 ūkiuose Doubso regione.
Lietuvoje iš viso yra 358 istoriniai juodligės kapinynai (židiniai). 1920–1986 metais mūsų šalyje juodlige susirgo 187 gyventojai, be to, liga diagnozuota daugiau kaip 1000 gyvūnų. Paskutinį kartą trys juodligės atvejai žmonėms Lietuvoje buvo užregistruoti 1974 metais, o gyvūnams – 1998 metais.
Nuo 2016 metų Lietuvos geologijos tarnybos specialistai vykdo istorinių juodligės kapinynų inventorizaciją. Tikrinama kapinynų, kuriuose užkasti nuo šios pavojingos infekcinės ligos kritę gyvuliai, būklė, kaupiami duomenys, teritorijų savininkams teikiamos išvados ir rekomendacijos, kaip tvarkyti tokią teritoriją. Juodligės kapinynus privalu aptverti, pažymėti įspėjamuoju užrašu. Jų teritorijose draudžiama kasinėti, negalima planuoti jokios vandentvarkos objektų plėtros.
