Svarbiausi teiginiai
1. Už pranešėjo Tomo Gailiaus tapatybės atskleidimą „tiesiogiai atsakingas“ Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Darius Jauniškis.
„VSD vadovas D.Jauniškis yra tiesiogiai atsakingas už pranešėjo T.Gailiaus tapatybės atskleidimą, darė neigiamą poveikį pranešėjui“, – rašoma antradienį registruotose parlamentinio tyrimo išvados projekte.
Dokumente taip pat nurodoma, kad D.Jauniškis nesiėmė jokių veiksmų, jog T.Gailius nepatirtų neigiamo poveikio VSD.
2. Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų parlamentarams.
„STT vadovas L. Pernavas, atsisakydamas komisijai pateikti prašomą kriminalinės žvalgybos informaciją, piktnaudžiavo savo pareigomis, savo veiksmais sukūrė situaciją, kai buvo bandoma paneigti Seimo – Tautos atstovybės – įgaliojimus“, – teigiama parlamentinio tyrimo išvados projekte.
3. VSD direktorius Darius Jauniškis „liudydamas komisijai teikė klaidinančią, tikrovės neatitinkančią informaciją“.
Kaip pavyzdį komisija pateikia informacijos apie tuomečio kandidato ir dabartinio šalies vadovo Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimą – D. Jauniškis tąkart sakė, kad „jokių rizikų nebuvo rasta, jokių kitų veiksmų nebuvo imtasi“.
Vis tik, anot laikinosios komisijos, tą paneigia kiti surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad dar kandidato į prezidentus G. Nausėdos aplinkoje „buvo nustatytos kelios dešimtys asmenų, keliančių rizikas nacionalinio saugumo interesams“.
„Komisija nustatė, kad kai kuriuos iš minėtų asmenų G. Nausėda ketino skirti savo patarėjais. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D.Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – rašoma dokumente.
„(...) kai kurių iš minėtų asmenų paskyrimu į (...) prezidento patarėjų pareigas buvo suinteresuoti asmenys, susiję su baltarusiškų trąšų verslu. Komisijos duomenimis, apie tai buvo žinoma D. Jauniškiui, tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“, – teigiama jame.
4. VSD atliko tyrimą dėl galimų pažeidimų finansuojant tuomet dar kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 metų rinkimų kampaniją, tačiau neteikė šios informacijos sprendimų priėmėjams ir institucijoms.
„Komisija tyrimo metu gavo duomenų, kad VSD buvo atliekamas tyrimas apie galimus pažeidimus finansuojant kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos 2019 rinkimų kampaniją, tačiau informacija apie tai nebuvo pateikta sprendimų priėmėjams – Vyriausybei, Seimui, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, Vyriausiajai rinkimų komisijai, Generalinei prokuratūrai“, – teigiama tyrimo išvados projekte, jį dar svarstys visas Seimas.
„Komisijos vertinimu VSD surinkta informacija turėjo būti perduota minėtoms institucijoms ir atlikti procesiniai veiksmai“, – rašoma dokumente.
5. VSD vadovas Darius Jauniškis informaciją apie tuomet dar kandidato į prezidentus G.Nausėdos aplinką gavo arba iš paties G.Nausėdos, arba informacija buvo perduota jo pavedimu.
„Komisija daro išvadą, kad informacija apie Gitano Nausėdos aplinką gavo VSD direktorius D. Jauniškis iš fizinio asmens (žmogiškojo šaltinio), kuris galėjo būti tik pats Gitanas Nausėda ar jo pavedimu veikęs asmuo“, – teigiama išvadų projekte.
Išvadose konstatuojama, kad D.Jauniškis talkino G.Nausėdai, rinkdamas žvalgybos informaciją apie šio kandidato aplinkos žmones – jo komandos narius, rinkimų štabo narius, rėmėjus.
6. Seimo komisija tvirtina, kad jos surinkti duomenys taip pat leidžia teigti, jog G.Nausėdos rinkimų kampanijoje VSD direktoriaus Dariaus Jauniškio pavedimu tikrinti asmenys yra ir žinomų bei stambių Lietuvos įmonių vadovai, akcininkai, kurie yra kartu SEB banko klientai.
Prieš pradedamas eiti prezidento pareigas G.Nausėda beveik du dešimtmečius dirbo SEB banke.
„Komisijos surinkti duomenys leidžia teigti, kad 39 iš 41 VSD direktoriaus D.Jauniškio pavedimu tikrintų asmenų buvo SEB banko klientai ir stambių Lietuvos verslo įmonių vadovai, akcininkai“, – rašoma išvados projekte.
Komisijos surinktais duomenimis, ilgametis SEB banko darbuotojas Jonas Vaičaitis teikė pagalbą G.Nausėdai kampanijos metu organizuojant susitikimus VSD tikrintiems verslininkams priklausančiose įmonėse, susitikinėjo su šių įmonių akcininkais ir vadovais.
7. Prezidento G.Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai yra nesuderinamas su jo duota priesaika.
„Komisija (...) Gitano Nausėdos atsakymų į raštu pateiktus klausimus negavo. Komisija konstatuoja, kad prezidento Gitano Nausėdos atsisakymas liudyti komisijai nesuderinamas su Konstitucija, prezidento duota priesaika ir įstatymais“, – teigiama išvadų projekte.
Laikinoji komisija vasario viduryje kvietė G.Nausėdą atvykti liudyti, o nesulaukusi atsakymo kovo pradžioje išsiuntė 70 klausimų, tačiau atsakymų taip pat negavo.
Visas komisijos išvadas rasite čia: „Pranešėjo“ komisijos išvados: viskas nuo pradžios iki pabaigos
Svarbiausios reakcijos
1. Prezidentūros reakcija
„Tai bandymas dėl politinių tikslų diskredituoti valstybę ir jos konstitucinius principus“, – teigiama Prezidentūros komentare.
Jame teigiama, kad komisijos išvados vertinamos kaip demokratijos ir teisinės valstybės principams prieštaraujantis „desperatiškas bandymas paveikti prezidento rinkimų rezultatus“.
2. Valstybės saugumo departamento reakcija
„VSD apgailestauja, kad komisijos tyrimo išvadose faktais nepagrįstais kaltinimais menkinamas pasitikėjimas VSD ir kitomis valstybės institucijomis“, – rašoma komentare.
Anot VSD, jos parengtos iš esmės ignoruojant departamento pateiktus duomenis, Žvalgybos kontrolieriaus išvadas ir remiantis selektyviai atrinkta informacija bei vienpusiška jos interpretacija. „VSD vertinimu, tendencingomis išvadomis sudaromos prielaidos daryti politinį spaudimą žvalgybos ir teisėsaugos institucijoms, įtaką jų veiklai“, – nurodoma komentare.
3. STT vadovo L.Pernavo reakcija
„Reaguodamas į man mestus kaltinimus dėl piktnaudžiavimo savo pareigomis, tai kategoriškai neigiu ir patikinu, kad veikiu griežtai laikydamasis įstatymų“, – teigė STT vadovas.
Jis tvirtina nuolat bendradarbiavęs su Seimo laikinąja tyrimo komisija, teikęs jai išsamią informaciją „teisės aktų nustatyta tvarka“.
„Buvo atsakyta į visus 13 Komisijos paklausimų, kurių metu Komisijai buvo pateikta apibendrinta informacija, parengta kriminalinės žvalgybos informacijos pagrindu, susijusi su pranešėjo istorija. Tokios formos informacijos pateikimą numato Lietuvos Respublikos įstatymai“, – sakė L.Pernavas.
„Esu už informacijos pateikimą ir kuo platesnį visuomenės informavimą, tačiau suteikiant ar atskleidžiant informaciją, būtina vadovautis įstatymo viršenybės, žmogaus teisių ir laisvių gerbimo principais. Precedentas, kai kriminalinės žvalgybos institucijos politikų yra verčiamos pateikti kriminalinės žvalgybos informaciją, galimai pažeidžia Konstitucijoje įtvirtintas ir jos ginamas bei saugomas vertybes“, – sakė L.Pernavas.
4. Generalinės prokuratūros reakcija
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti VSD pranešėjo istoriją tyrusios komisijos narių veiksmus.
Dokumente teigiama, jog būtina įvertinti, ar komisija, nederindama savo veiksmų su Generaline prokuratūra, atskleisdama pranešėjo asmens duomenis ir reikalaudama pateikti kriminalinės žvalgybos tyrimo medžiagą, nepažeidė Konstitucijos, įstatymų reikalavimų ir Konstitucinio teismo suformuotos praktikos.
Kas toliau?
Šias išvadas dar turi patvirtinti Seimas. Tačiau net komisijoje dirbę valdančiųjų atstovai teigia, kad komisijos išvados didelių pasekmių nesukels.
Pagal jos išvadas, jei būtų patvirtintos Seime, būtų galima siekti Prezidento apkaltos, tačiau jos nebūtų įmanoma užbaigti iki naujų prezidento rinkimų. Valstybės saugumo departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovų Seimas pašalinti taip pat negali, todėl komisijos išvadose siūloma stiprinti šių specialiųjų tarnybų parlamentinę kontrolę.
Komisiją, išskyrus jai vadovavusį demokratą Vytautą Baką, sudarė vien valdančiosios koalicijos atstovai, opozicija jos darbe dalyvauti atsisakė.