Pernai Valstybės saugumo departamento (VSD) išslaptintoje pažymoje teigiama, kad 2012-aisiais, keičiantis šalyje valdančiajai daugumai, Kremliaus globojamas „Rosatom“ siekė tris stambiausias Lietuvos statybų bendroves įtraukti į bendro konsorciumo steigimą, kad naujas verslo darinys galėtų „prastumti“ „Rosatom“ investicijas į elektros linijų statybą, kurios būtinos prekiauti elektra iš Kaliningardo srityje ir Baltarusijoje statomų atominių.
„Rosatom“ buvo labai svarbu sutarti, kad Lietuva leistų naudotis Kruonio HAE pajėgumais. Kad „Rosatom“ ketinimai buvo rimti įrodo, jog projektams Lietuvoje įgyvendinti buvo pasitelktas Rusijos žvalgybos generolas pulkininkas Anatolijus Safonovas. Savo ruožtu iš Lietuvos pusės darbus kuravo LTRS KGB karininkas, ėjęs „Gazprom“ tarpininkės „Dujotekanos“ viceprezidento pareigas Piotras Vojeika.
Prasidėjus M.Basčio apkaltai Seime, buvęs premjeras A.Butkevičius tvirtino „Rosatom“ žmonių akyse nematęs.
2012-jų gruodį į Vilnių atvyko „Rosatom“ antrinės įmonės „Rusatom Overseas“ prezidentas Aleksandras Mertenas, planavęs susitikti su Seimo pirmininku Vydu Gedvilu, premjeru Algirdu Butkevičiumi ir energetikos ministru Jaroslavu Neverovičiumi.
Nors paaiškėjus, kad A.Mertenas atvestas į Seimo Pirmininko kabinetą, kilo skandalas, premjeras A.Butkevičius tuo metu žiniasklaidai atvirai pasakojosi apie „Rosatom“ siekius. Tačiau, prasidėjus socialdemokrato Mindaugo Basčio apkaltos procesui, atmintis ėmė dilti. Dabar baigiamas tyrimas buvusiam premjerui atminties nesugrąžino, bet, pasirodė, jos nėra praradę buvę patarėjai.
Prasidėjus M.Basčio apkaltai Seime, buvęs premjeras A.Butkevičius tvirtino „Rosatom“ žmonių akyse nematęs.
„Noriu labai aiškiai pasakyti: kaip buvęs premjeras, nė karto, nė su vienu „Rosatom“ atstovu nesusitikau ir neturėjau jokio pokalbio“, – sakė A.Butkevičius 2017-ųjų balandį
Išsigynė net savo žodžių, kuriuos 2013-jų vasario 22-ją vyriausybės spaudos tarnyba išplatino pranešime apie premjero A.Butkevičiaus vizitą į Ignalinos atominę. „Rosatom“ savo ruožtu pranešė apie A.Butkevičiaus ir „Rusatom Overseas“ prezidento A.Merteno vadovaujamos delegacijos derybas su Lietuvos vyriausybės vadovu.
2017-ųjų balandžio 23-ąją laidoje „Savaitė“ A.Butkevičius neigė susitikimą su „Rosatom“ atstovais, nors pats „Rosatom“ išplatino pranešimą, kuriame teigė, jog per susitikimą buvo aptarti branduolinės energetikos projektai.
Liudydamas parlamentiniam tyrimui A.Butkevičius taip pat neigė buvus tokį faktą. Prieš liudydami Seimui asmenys pasirašytinai supažindinami dėl atsakomybės už melagingus parodymus.
Iš A.Butkevičiaus apklausos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete 2017-ųjų balandžio 3-ąją:
– Ar vis dėl to buvo kada nors susitikimas su „Rosatom“ atstovais, bent trumpas, nebūtinai pas jus kabinete, koks nors pokalbis, koks nors?
A.Butkevičius: Tiesiogiai nebuvo, bet kiek turiu informacijos, po to, aš matau, jie dalyvavo kartu su „Nukem“, kada buvo IAE pasitarimas [...] Ten dalyvavo tikriausiai kokie 25, apie 30 žmonių. [...]
– Ar jums buvo žinomi Seimo nario M.Basčio ryšiai su pažymoje minimais asmenimis – Jevgenijumi Kostinu, A.Mertenu?
A.Butkevičius: Apie A.Merteną iš viso girdžiu pirmą kartą.
Šiuo metu Seimo NSGK baigia dar vieną tyrimą apie verslo įtaką politikams ir politinėms partijoms.
„Mes nustatėme ir surinkome, manau, pakankamai duomenų tam, kad įrodytume, jog A.Butkevičius ne kažkokioj konferencijoj, ne daugelio žmonių susibūrime, kaip buvo kalbama iki šiol, bet būtent tokioje pakankamai kamerinėj aplinkoj, dalyvaujant tikrai labai nedideliam žmonių skaičiui buvo susitikęs su „Rosatom“ atstovais“, – tvirtina Seimo NSGK pirmininkas Vytautas Bakas.
Seimo tyrėjai apklausė premjero A.Butkevičiaus patarėjus Tomą Garasimavičių ir Iriną Urbonavičiūtę. Su „Savaite“ jie nelabai kalbūs, tačiau, mūsų žiniomis, abu komisijoje pripažino, buvus susitikimą su „Rusatom Overseas“ prezidentu A.Mertenu „siauresniame“, maždaug penkių–šešių asmenų rate. A.Butkevičius į mūsų skambučius neatsiliepia.
T.Garasimavičius sako, kad jis buvo susitikimo liudininkas, sėdėjo šalia, o A.Mertenas išdėstė savo pozicijas, ko jis tikisi, ar norėtų.
A.Butkevičiaus patarėja I.Urbanavičiūtė susitikimo fakto nekomentavo: „Yra gi viskas viešoje erdvėje apie tuos susitikimus, kaip ten kas buvo, […] tai ko jūs dar norit?“
VSD teigia, kad po susitikimo su A.Butkevičiumi A.Mertenas savo vadovybei į Maskvą raportavo, kad jis Lietuvos premjerui akcentavęs, jog priėmusi „Rosatom“ pasiūlymus, Lietuva pakeistų savo geopolitinį statusą.
Beje, „Rusatom Overseas“ įkurta siekiant parduoti „Rosatom“ gaminamus reaktorius užsienyje, Ukrainoje gyvenęs A.Mertenas atsakingas už „Rosatom“ vykdomą politiką Baltijos šalyse ir kitose buvusios Sovietų Sąjungos valstybėse. Tad A.Merteno vadovaujamas „Rosatom“ padalinys niekada nevykdė branduolinių objektų išmontavimo darbų. Ši sritis pavesta Vokietijoje veikiančiai „Rosatom“ antrinei bendrovei „Nukem“.
„Rosatom“ tikslas buvo ne „Nukem“. „Nukem“ jau [uždarymo sutartį Ignalinos AE] turėjo. Jų tikslas buvo sekantis žingsnis, kuris susijęs su dešimtmečiais, t. y. įsitvirtinti, užsitikrinti dominavimą Lietuvos energetikos sektoriuje. Užsitikrinti paramą valstybės Astravo AE ir Kaliningrado AE, taip pat jungtim tarp Kaliningrado ir Lietuvos, tam kad būtų galima prekiauti elektra su Vakarų Europa“, – teigia V.Bakas.
Po žiniasklaidos pranešimų Lietuvoje kilus skandalui, „Rosatom“ buvo priverstas atsitraukti. Maždaug po dviejų mėnesių, 2013-ųjų pavasarį, nuspręsta įšaldyti Kaliningrado srityje „Rosatom“ statomus reaktorius, jų statyba neatnaujinta iki šiol.
Ignalinos atominėje „Nukem“ darbų yra likę maždaug dvejiems metams, juos „Rosatom“ valdoma įmonė vykdo ne viena, o su Vokietijos GNS ir čekų „Škoda”.
Prašėme „Nukem“ pasidalyti savo ateities planais, tačiau bendrovės atstovė raštu pranešė, kad į šiuos klausimus galintis atsakyti padalinio vadovas Sergejus Molodsovas yra išvykęs į verslo kelionę. Todėl lieka neaišku ar „Rosatom“ valdoma „Nukem“ ketina viena arba sudariusi konsorciumą su Lietuvos ar užsienio bendrovėmis dalyvauti šimtamilijoninės vertės trumpaamžių mažai ir vidutiniškai aktyvių atliekų atliekyno statybos konkurse, kurį Ignalinos atominė skelbs šių metų pabaigoje.
„Mano asmenine nuomone, „Nukem“ buvimas šiame projekte, yra ir būtų nesuderinamas su nacionalinio saugumo interesais. Neatmetu, kad į tai gali įsitraukti ir Seimas, bet, tiesą sakant, aš neįsivaizduoju, kad toliau „Rosatom“ įmonė, kuri siekia pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį, dalyvautų strateginiame mūsų objekte, gautų Europos Sąjungos pinigus ir už tuos pinigus keistų [Lietuvos] geopolitinę kryptį“, – tikina V.Bakas.
Jei rusų valdomas „Nukem“ panorės dalyvauti konkurse, gavusi ekspertų komisijos išvadas, lemiamą žodį gali tarti Vyriausybė, remdamasi neseniai įsiteisėjusiu strateginių įmonių veiklą reglamentuojančiu įstatymu. Profesorius Tomas Janeliūnas sako, kad nacionalinio saugumo klausimai yra aukščiau kitų, o Lietuvos valstybė, priimdama šį įstatymą, pavėlavo mažiausiai dešimtmetį.
„Jeigu jis būtų galiojęs, kai „Nukem“ akcijas perpirko „Rosatom“, tai greičiausiai tokia situacija labai greitai verstų peržiūrėti tą sutartį [su „Nukem“] iš karto, bemaž automatiškai. Tai, deja, reikia pasakyti, kad mūsų valstybė šiek tiek vėluoja su tokių įstatymų įgyvendinimu, kurie yra būtini užtikrinti [nacionalinį] saugumą ir dabar mes turime štai tokias kontroversiškas aplinkybes, kada tarsi sutartis suvaržo vyriausybės veiksmus, kurie, šiaip jau logiškai vertinant, turėtų vadovautis [nacionalinio] saugumo prioritetais, o ne kažkokiais komerciniais interesais“, – teigia T.Janeliūnas.
