2017 04 25

Praraja tarp jaunimo ir darbdavių: ar darbo rinka pasiryžusi keistis?

Y karta yra linksniuojama kaip ta, kuri turi per didelių lūkesčių, nori gero gyvenimo, tačiau nėra pasirengusi jo „užsidirbti“. Žiūrėdami į tai darbdaviai kraipo galvas ir klausia – kur patirtis, atitinkantį prašomą atlygį, ir jau gerokai primiršta atsakomybė bei lojalumas? Kaip suvienyti šias dvi puses bendram tikslui ir ar darbo rinkos dalyviai jau pasiryžę keistis?
Darbdavys
Darbdavys / 123rf.com

– Šiais laikais jaunimo ir darbdavių santykiai neretai pavadinami komplikuotais. Skiriasi lūkesčiai – pirmieji nori didelio atlygio ir iš karto, kiti – kalba apie patirtį, įgūdžius. Ar sutinkate su tuo, kokias tendencijas pastebite? – klausiame Lietuvos darbo biržos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus vyr. specialistės Audronės Mackevičiūtės.

– Per 2016 metus į darbo biržą dėl darbo paieškos kreipėsi 82,5 tūkst. jaunų 16–29 m. amžiaus asmenų. Įdarbinta buvo 49,8 tūkst. registruoto jaunimo, dar 13 tūkst. jaunuolių pradėjo individualią veiklą ir 14,9 tūkst. nukreipta į aktyvios darbo rinkos politikos priemones. Tokie skaičiai rodo, kad visgi jaunimas, ypač turintis išsilavinimą ir profesiją, palyginti greitai patenka į darbo rinką.

Tarp jaunimo yra tokių, kurie bijo būti apgauti, jiems nepatinka bendravimas, komunikacija per darbo pokalbius.

Tačiau, tarp jaunimo yra tokių, kurie bijo būti apgauti, jiems nepatinka bendravimas, komunikacija per darbo pokalbius. Į šią grupę dažniausiai pakliūva tie, kuriems anksčiau, jų nuomone, už sunkų darbą buvo mokamas minimalus atlyginimas arba tie, kurie tiesiog nepasitiki sistema. Dažniausiai pasitaikanti problema darbo pokalbiuose yra ta, kad dalis jaunuolių darbo pokalbį supranta kaip puolimą. O tuo tarpu darbdaviai galbūt remiasi patirtimi ir turi pavyzdžių, kai darbuotojas neatliko savo pareigybių, greitai išėjo iš darbo, dėl to jis suinteresuotas surasti tvirtą kandidatą sau ir gali pasirodyti kategoriškas.

Galima išskirti antrą grupę jaunuolių, tai tie, kurie iš karto nori didelio atlyginimo, neturėdami jokios darbo patirties. Tai yra ryškus Y kartos bruožas „noriu čia ir dabar“, kuris komplikuoja jų pačių situaciją. Tačiau pirmosios darbo patirtys, susitikimai jaunimu darbo centruose ar jų supažindinimas su atlyginimų vidurkiais gali šią problemą sumažinti. Taip pat, jei iš tiesų jaunuolis turėtų daug motyvacijos ir ją parodytų darbo pokalbio metu, sužinotų ir savo galimybes augti organizacijoje bei kokių finansinių lūkesčių gali tikėtis ateityje.

123rf.com/Darbdavys
123rf.com/Darbdavys

Galima išskirti antrą grupę jaunuolių, tai tie, kurie iš karto nori didelio atlyginimo, neturėdami jokios darbo patirties.

– Kaip su tokiais jaunuoliais elgtis darbdaviui? Kaip elgiamasi dabar?

– Darbdavys būdamas tokioje pozicijoje, kai jaunas asmuo labai daug užsibrėžia, gali paklausti, kaip jaunuolis įsivaizduoja, kokie yra pirmieji atlyginimai, per kiek laiko mano, kad galėtų sukurti pridėtinę vertę įmonei/organizacijai. Galima užduoti logiškų klausimų seką, kurios metu arba vienai arba kitai pusei pasidarytų aiškiau: arba darbdavys iš tiesų gali finansuoti motyvuotą ir aktyvų jauną asmenį, arba jaunas asmuo supras, kad ne visur nuo 1000 Eur prasideda karjera.

Dar, dažna problema ta, kad jaunas asmuo negali įsidarbinti dėl to, kad reikalaujama darbo patirties, kurios jis neturi. Dėl to darbdavys ieško vyresnio, jau turinčio patirties žmogaus. Tačiau visada galima rasti sprendimą. Jaunas žmogus gali savanoriauti, mokydamasis gali dalyvauti įvairiose veiklose, kurias po to galima įrašyti į savo gyvenimo aprašymą. Taip pat, jei jau nėra tos patirties, bet yra didelė motyvacija susirasti darbą – tam ir yra motyvaciniai laiškai darbdaviui. Tik irgi, jeigu motyvacinis laiškas šabloninis, nukopijuotas iš interneto, tai tada kaip ir aišku, kad ta motyvacija nėra didelė.

Galima išskirti antrą grupę jaunuolių, tai tie, kurie iš karto nori didelio atlyginimo, neturėdami jokios darbo patirties.

Matydami šias problemas jaunimo darbo centruose kviečiame visus jaunus asmenis susipažinti su gyvenimo aprašymo, motyvacinio laiško rašymo ypatumais, darbo pokalbio, elgesio taisyklėmis, patarimais. Vyksta seminarai, mokymai, susitikimai apie tai, kaip suprasti save, ko nori iš darbo rinkos, diskutuojama kokių atlyginimų galima tikėtis ar kaip visgi pasikviesti save į pokalbį.

– Kaip manote, ko šiais laikais darbdavys nori iš jaunuolio? Sakoma, norima komunikabilių, energingų, aktyvių žmonių. Atrodo, kad jaunimas – būtent toks ir yra. Ko būtent pasigenda darbdaviai?

– Į jauną asmenį žiūrima apibendrintai, labai daug skelbimų, kur ieškoma komunikabilių, energingų žmonių, tačiau juk ne visi mėgsta būti dėmesio centre, daug kalbėti, kiti labiau vertina kruopštų, savarankišką darbą.

123rf.com/Jaunimas
123rf.com/Jaunimas

Na, o darbdavys dažniausiai tikisi lojalaus asmens, kuris atitiktų nurodytus reikalavimus. Šiuo metu ir yra pasigendama to lojalumo. Dabar, jei jaunuoliui kažkas nepatinka, jis tikrai nebijo uždaryti durų ir ieškoti naujų galimybių. Taigi trūksta bendro tikslo tarp darbdavio ir darbuotojo, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Jei jie abu mato bendrą tikslą, nori jo siekti ir žino, kaip vienas kitą gali papildyti – tada labai gerai. Stebima, kad darbdaviams iš jauno asmens trūksta atsakingumo jausmo, motyvacijos.

Stebima, kad darbdaviams iš jauno asmens trūksta atsakingumo jausmo, motyvacijos.

– Kodėl, jūsų nuomone, jaunimui to trūksta? Nėra tinkamo pavyzdžio, trūksta žinių, įgūdžių ar tiesiog motyvacijos? Ar šių dienų jaunimo darbo suvokimas nesikerta su realybe?

– Lojalumo jaunimui negali labai sakyti, kad trūksta, nes jie tiesiog yra kitokia karta. Jie yra individualūs, dėl jų dinamikos ir noro viską išbandyti jie iki savo tikrosios vietos gali pakeisti, kad ir 50 darboviečių. Bet čia yra kartos bruožas ir iš tiesų darbdaviai po truputį turėtų keisti požiūrį, atsižvelgti į jauno žmogaus poreikius, individualumą, stebėti, kaip keičiasi gyvenimo tempas.

Na, o dėl atsakingumo ir motyvacijos, tai šis ugdymas turėtų prasidėti jau šeimoje, tai čia matyti, kas su kokiu bagažu ateina ir kas kiek yra pasirengęs dirbti su savimi. Kiekvieno jauno žmogaus darbo suvokimas yra individualus. Taip, socialinės medijos truputį iškreipia realybės suvokimą, norima labai greito rezultato, gero gyvenimo, bet tai yra viešinama ir tokį vaizdą yra susidariusi dalis jaunimo.

– Jaunimo nedarbas šalyje mažėja. Jau imtasi įvairių priemonių mažinti „prarają“ tarp jaunuolių ir darbdavių. Kokių būdų gerinti padėtį matote jūs?

– Iš tiesų labai svarbu jauną žmogų supažindinti su darbo rinka, pavyzdžiui, jaunimo darbo centrai bendradarbiaudami su įmonėmis, įstaigomis vykdo šešėliavimą, vizitus į įmones, tai yra neblogas būdas, tik irgi viskas bandoma parodyti iš gražiosios pusės, o tada jei atsiranda sunkumų. Nebegali žmogus suprasti, iš kur tie sunkumai, ir galvoja, kad taip neturėjo būti.

Svarbus ir šeimos, mokyklų, aukštųjų ir profesinių mokyklų indėlis. Tai turi būti vietos ne tik, kur mokoma, gyvenama, bet ir ruošiama darbo rinkai, kalbama, kad staigūs rezultatai – yra išimtys. Reklamuojamos sėkmės istorijos, kai bendraamžis įkuria verslą yra svarbios, bet turima pabrėžti, kad ir jie susiduria su sunkumais, kad tai tikrai nėra vienos dienos darbas.

Iš tiesų, Lietuvoje turime daug organizacijų, kurios šviečia jaunimą būtent šiais klausimais ir labai džiugu, kad tai yra efektyvu. Taip pat galima pasidžiaugti, kad darbdaviai pradeda diegti naujus darbo modelius, supranta, kokie svarbūs yra vidiniai mokymai, laisvė (dėl to ir leidžiama dirbti iš namų) ir kad susipažinus su jaunuoliu, galimas tikrai efektyvus rezultatas.

Projekto „Atrask save“ tikslas – mažinti 15 iki 29 m. nedirbančių ir nesimokančių jaunuolių skaičių Lietuvoje. Lietuvos darbo biržos ir Jaunimo reikalų departamento vykdomas projektas finansuojamas Europos socialinio fondo ir Jaunimo užimtumo iniciatyvos lėšomis. Daugiau informacijos apie projektą čia.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis