„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Prasidedanti medžioklė su varovais grasina naujais afrikinio kiaulių maro atvejais: ko negalima pamiršti?

Spalio viduryje Lietuvoje įprastai prasideda medžioklės su varovais sezonas, kuris tęsiasi iki pat sausio pabaigos. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) atkreipia medžiotojų dėmesį, kad jau ilgą laiką dažniausi afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejai tarp šernų fiksuojami būtent lapkričio, gruodžio ir sausio mėnesiais, rašoma VMVT pranešime spaudai.
Šernas
Šernas / 123RF.com nuotr.

Veterinarijos specialistai akcentuoja, kad saugantis AKM užkrato svarbiausia griežtai laikytis biosaugos reikalavimų ir primena, kas gali padėti neišplatinti šios ypač pavojingos užkrečiamos virusinės ligos teritorijas, kuriose virusas kartą jau buvo išgaišinęs didžiąją šernų populiacijos dalį.

Viruso perdavimo keliai tarp šernų

Šernų populiacijoje AKM virusas plinta tiesioginio kontakto būdu – bene dažniausiai per viliojimo vietas, kur maitintis ateina tiek sveiki, tiek ir sergantys gyvūnai. Taip pat šernų rujos metu, kai šernų patinai aktyviai lankosi patelių bandose. Virusą pernešti gali ir subrendęs šernas, išvarytas iš gimimo vietos, kol suranda savo teritoriją ir gali nukeliauti netgi iki 50 km.

AKM taip pat plinta ir netiesioginio perdavimo būdu, labai dažnai per užkrėstą aplinką: su pašarais, grūdinėmis kultūromis, šakniavaisiais, virtuvės bei maisto atliekomis, medžiotojams nesilaikant biologinio saugumo reikalavimų dorojant sumedžiotus šernus, netinkamai juos transportuojant, iš gamtos neišrenkant nuo AKM kritusių šernų.

Priežastys, dėl kurių dažniausiai AKM pasireiškia tarp šernų

Veterinarijos specialistai išskiria keletą dažniausių AKM pasireiškimo laukinėje faunoje priežasčių. Viena pagrindinių – šernų sugrįžimas į medžiotojų įrengtas šėrimo ir viliojimo vietas. Be to, galimybės virusą išplatinti didesnėse teritorijose itin padidėja prasidėjus medžioklės varant sezonui, ypač su šunimis, kai žvėrys intensyviai vaikomi. Medžiotojai ir varovai aktyviai važinėja automobiliais ir vaikšto medžioklės plotuose, todėl nesilaikantys biosaugos virusą gali lengvai išplatinti visoje teritorijoje. Taip pat vadinamieji medžiotojai „svečiai“, kurie aplaidžiai žiūri į biosaugą ir dėl to gali virusą pernešti dideliais atstumais.

Akcentuojama, kad gaišenos, o kartu ir AKM virusas jose gana gerai išsilaiko gamtoje nesuirę, šaltyje virusas puikiai išgyvena šernų gaišenose, aptinkamas net kaulo čiulpuose, o visiškai nukritus medžių lapams ir sukritus žolei nugaišę šernai aptinkami dažniau dėl geresnio matomumo. Iškritus sniegui gaišenos pastebimos dar geriau, dėl plėšriųjų paukščių ir mėsėdžių žvėrių maitinimosi jomis. Aplink gaišenas kelių metrų spinduliu būna rausvų dėmių.

Beje, spalio 19 d. gaišenų paieškos metu buvo nustatyta, kad krankliai taip pat jau reaguoja į gaišenas ir būriais suka ratus aplinkui jas.

Biologinio saugumo priemonės, būtinos medžioklėje

VMVT primena, kokių priemonių turi imtis medžiotojai, kad AKM virusas neišplistų į medžioklės plotų vienetus, kitus šalies regionus bei kiaulių ūkius:

  • sumedžiotus šernus gabenkite į jų dorojimo vietas tik sandariose talpose, užtikrinant, kad nebūtų užteršiama aplinka;
  • dorokite sumedžiotus šernus medžiojamų gyvūnų pirminio apdorojimo aikštelėje ar patalpoje, į kurias negalėtų patekti pašaliniai asmenys, medžioklei naudojami šunys ar kiti gyvūnai;
  • šernienos atliekas sudėkite į tam skirtą sandarią ir rakinamą gyvūninių atliekų duobę;
  • išdoroję šernus, išvalykite, išplaukite ir gerai išdezinfekuokite aikštelę ar patalpos grindis, sienas, įrangą, įrankius, stalus;
  • išplaukite ir dezinfekuokite šerno transportavimo talpas, esant poreikiui – ir pačią transporto priemonę;
  • dorojant šernus privalu laikytis higienos, tinkamai nusiplauti avalynę, ypač gerai išvalyti avalynės pado protektorių. Prieš įeinant ir išeinant iš žvėrių dorojimo patalpos ar aikštelės būtina dezinfekuoti medžioklės plotų naudotojų ir kitų asmenų avimą avalynę, naudojant purkštuvus, arba aikštelėje turi būti įrengtas dezinfekcinis barjeras, užpildytas autorizuotais veterinariniais biocidiniais produktais, veikiančiais AKM ir kitų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;
  • saugant šernų skerdenas iki tyrimų rezultatų, jos turi būti pažymimos taip, kad būtų užtikrintas mėsos atsekamumas;
  • radus šernų gaišenas, ar tai būtų auto įvykio pasekmė, ar sužeidimo atvejis medžioklės metu, ar nugaišus dėl kitų priežasčių, jos jokiu būdu nereikėtų liesti, o būtina apie tai kuo skubiau pranešti VMVT specialistams telefonais 1879 arba +370 5 242 0108. Informuoti galima ir internetu pasirinkus > Įtarimų dėl gyvūnų ligų pranešimų anketą. Gaišenos radimo vietą pažymėti bei, jeigu yra galimybė, nustatyti radimo vietos koordinates.

VMVT duomenimis, šiemet Lietuvoje AKM jau buvo nustatytas 741 šernui. Šiais metais aktyviausiai šis virusas buvo aptinkamas Biržų, Alytaus, Elektrėnų, Jurbarko, Kalvarijos, Kauno, Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Širvintų, Trakų, Marijampolės bei Jonavos rajonų savivaldybėse.

Šiuo metu virusas vis dar nustatomas Anykščių, Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių, Kauno, Kelmės, Klaipėdos, Lazdijų, Pasvalio, Rokiškio, Šiaulių, Širvintų, Trakų, Ukmergės, Utenos ir Vilniaus rajonų savivaldybėse.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“