Savivaldybės mažos vertės pirkimų suvestinėse vienos įmonės ar įstaigos figūruoja kur kas dažniau nei kitos. Tarp jų – viešoji įstaiga „Vizualinių komunikacijų studija“ (VKS). Ši įstaiga, valdoma į dabartinę miesto tarybą vos neprasibrovusio socialdemokrato, buvo vienintelė dalyvė savivaldybės pirkimuose, kuriais įsigyta darbų už šešiaženkles sumas.
Taip pat aiškėja, kad daugiau nei 126 tūkst. eurų miestui atsieis statinys, kuriuo naudotis Vilniaus savivaldybė negali. Šis statinys – tai sostinės spaudos kioskus primenanti konstrukcija prie Neries ir Vilnelės santakos. Darbus atlikusios įstaigos vadovas neslepia: paviljonas pastatytas ant senojo elingo, kurio būklė tokia prasta, kad pirkinio už nemenką sumą eksploatuoti negalima.
Sena A.Zuoko vizija
Ši istorija sukasi apie tris paviljonus Vilniaus centre. Šie statiniai – dalis vizijos, kurią dar prieš trejus metus iškėlė tuometis sostinės meras Artūras Zuokas.
Paviljonai turėjo tapti oranžinių dviračių ir vadinamųjų elektrorolerių – A.Zuoko kadencijos pradžioje pristatytų elektrinių dviračių – tinklo dalimi. Beje, jau 2012 m. balandį sostinės meras prasitarė, kad paviljonų gamintojai jau žinomi.
„Čia bus naujas dizainas. Jis dabar yra išdirbtas, kaip tik atrinkome, kas galėtų mums juos gaminti“, – teigė A.Zuokas.
Jau tada meras skelbė paviljonų vizualizacijų projektus, parengtus savivaldybės architektų. Tarp mero paviešintų vizualizacijų buvo ir paviljonas ant elingo, Vilnelės ir Neries santakoje. Tas pats paviljonas, kurio, anot projekto vykdytojų, negalima eksploatuoti.
Tuomet A.Zuokas žadėjo, kad paviljonai veiks tais pačiais metais, 2012-aisiais. Na, projektas užtruko gerokai ilgiau. O ir rezultatams kol kas toli iki tų, kuriuos meras žadėjo.
Savivaldybė apėjo įstatymą?
Mažos vertės viešieji pirkimai – įstatymo samprata, kuri leidžia valstybės ar savivaldos institucijoms paprasčiau, pvz., apsieinant be ilgai trunkančių atvirų konkursų, pirkti prekes ar paslaugas. Kas yra mažos vertės pirkimas, iš esmės nulemia pirkimo vertė. Štai darbų pirkimams taikoma riba – pusė milijono litų. Jei numatoma išleisti pinigų suma šią ribą viršija, reikia skelbti atvirą konkursą ir taikytis prie kitų įstatymo reikalavimų, kurie mažos vertės pirkimams netaikomi.
O Vilniaus savivaldybė iš VKS įsigijo tris analogiškos paskirties statinius už gerokai daugiau nei milijoną litų – tik pirkimai kažkodėl buvo trys, o ne vienas.
Jei abu maitinimo paskirties statinius savivaldybė būtų pirkusi vienu ypu, po mažos vertės pirkimams taikoma riba nebūtų pavykę palįsti.
Štai 2013 m. liepos 23 d. Vilniaus savivaldybė su VKS sudarė dvi labai panašias sutartis. Pirkimo objektai: „Maitinimo paskirties pastatas prie Maironio ir Aukštaičių gatvių sankryžos“ bei „Maitinimo paskirties pastatas ant buvusio elingo viršutinės terasos T.Kosciuškos gatvėje“. Tą pačią dieną sudarytų sutarčių vertė: atitinkamai 491,5 tūkst. ir 437,05 tūkst. Lt.
Jei abu maitinimo paskirties statinius savivaldybė būtų pirkusi vienu ypu, po mažos vertės pirkimams taikoma riba nebūtų pavykę palįsti. Be to, tų pačių metų spalį VKS gavo dar vieną analogišką užsakymą: tai buvo „Maitinimo paskirties pastatas ties Maironio ir Subačiaus gatvių sankryža“ už 345,97 tūkst. Lt. Bendra trijų analogiškų sutarčių vertė – daugiau nei 1,27 mln. Lt arba maždaug 369 tūkst. eurų.
Naujosios Vilniaus valdžios paskelbtais duomenimis, VKS buvo vienintelis subjektas, teikęs pasiūlymus kiekvienam iš trijų pirkimų. Ir dar viena bendra detalė: visi trys statiniai vis dar netinkami naudojimui.
Pirmasis, ant elingo, gali ir likti nenaudodojamas, o ir paviljono įrengimas toli gražu nebaigtas. Toliau pasistūmėta statant iš esmės identišką paviljoną prie Tymo turgaus už 491,5 tūkst. Lt, bet statinys nebaigtas, o ir darbininkų darbo dienomis ten nėra. O trečiasis, kiek mažesnis, kol kas egzistuoja tik kaip pamatų duobė ir pora vamzdžių.
Nors, 15min.lt žiniomis, šio paviljono nuomos sutartį su savivaldybe buvo sudarę verslininkai, turintys kavinę prie apžvalgos aikštelės Maironio ir Subačiaus gatvių sankirtoje. Paviljono nuomininkai statinio laukia jau maždaug metus – ir nesulaukia.
Reikėjo statybų, dalyvavo tik reklamos specialistai
Kodėl reklamos kompanija buvo vienintelė teikusi pasiūlymus statybos darbų pirkimuose?
„Pirkimai trys, nes objektai trys (skirtingose vietose, skirtingo dydžio). Negaliu atsakyti, kodėl dalyvavo tik vienas dalyvis“, – 15min.lt teigė šiuos pirkimus kuravusio savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Turto valdymo skyriaus vedėja Laura Jagusinskienė.
Pasak jos, VKS „atitiko reikalavimus“. Be to, reklamos kompanija statyboms esą nesamdė subrangovų. Tiesa, reklamos agentūros sukurtas turtas už 369 tūkst. eurų nebus registruotas savivaldybės vardu. „Tai neregistruotinas turtas“, – paaiškino L.Jagusinskienė.
Socialdemokrato verslas
Registrų centro 15min.lt pateiktais duomenimis, VKS vienintelis dalininkas, steigėjas ir vadovas yra Saulius Povilaitis – Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) narys, šiemet beveik sėkmingai kandidatavęs į Vilniaus tarybą.
Beveik sėkmingai – mat S.Povilaitis socialdemokratų sąraše buvo įrašytas ketvirtuoju numeriu, LSDP keturias vietas ir iškovojo, tačiau VKS savininką į penktą poziciją nustūmė didelio rinkėjų palaikymo sulaukęs krašto apsaugos ministro Juozo Oleko sūnus Juozas Olekas. Ministro atžala po reitingavimo iš 11 vietos pakilo į 3, o S.Povilaitis tokiu būdu liko be vietos prie Vilniaus vairo – pirmas „už brūkšnio“.
Beje, VKS sekėsi ne tik statant maitinimo paskirties statinius. S.Povilaičio verslas taip pat parinktas atlikti dar vieną statybinį projektą už beveik pusę milijono litų.
2013 m. birželį VKS tapo projekto „Naujosios Vilnios geležinkelio stoties memorialo uždengimas“ vykdytoja, nurungdama statybų įmonę „Kerista“. Sutarties vertė – 493,36 tūkst. Lt. Naujosios Vilnios memorialas iš tiesų uždengtas įspūdinga metalo konstrukcija. Tiesa, darbus atliko ne tik VKS – memoriale darbavosi ir Kaune registruota bendrovė „Pramoninės metalo konstrukcijos“. Šios įmonės vadovas Andrius Gilys 15min.lt patvirtino, kad VKS jo bendrovę samdė kaip subrangovę.
Buvo ir konkurentų – varžėsi su kitu savo verslu
Be to, VKS taip pat gavo nemažus pinigus už Vilniaus riboženklių priežiūrą. 2011 m. sudarytos sutarties vertė – beveik 50 tūkst. Lt, o 2013 m. sudaryta trissyk didesnės vertės sutartis.
„Miesto tvarkymo skyrus pirko riboženklių ir šviesdėžių remonto darbus. Pasirašyta sutartis su ,,Vizualinių komunikacijų studija“, informuojame, kad 2011 metais buvo pasirašyta sutartis vieneriems metams, o 2013 metais pasirašyta sutartis trejiems metams, sutartis galioja iki 2016 metų, todėl ir suma 150 tūkst.“, – aiškino L.Jagusinskienė.
Abiem atvejais, pasiūlymus teikti pakviesti du dalyviai, ir abiem atvejais VKS nurungė viešąją įstaigą „Dizaino artelė“. Ir keistas sutapimas – S.Povilaitis savo interesų deklaracijoje nurodo esąs ir šios įstaigos dalininkas.
„Dizaino artelė“ su VKS konkuravo ne kartą. 2013 m. pradžioje su VKS sudaryta sutartis už beveik 20 tūkst. Lt – tiek S. Povilaičio verslas turėjo gauti už šventinius Vilniaus papuošimus Vasario 16-ajai, Kovo 11-ajai ir Mindaugo karūnavimo šventei. Dar vienas analogiškas pirkimas vyko dalyvaujant trims dalyviams: bendrovės „VDI reklama“, „Reklamos menas“ ir VšĮ „Dizaino artelė“. Ir būtent pastarajai teko sutartis už beveik 20 tūkst. Lt. Lygiai tokia pati situacija susiklostė ir 2012 m. Du pirkimai šventiniams miesto papuošimams ir du S.Povilaičio verslai, pasirašantys sutartis po 19,9 tūkst. Lt.
2013 m. du S.Povilaičio verslai tarpusavyje konkuravo ir mažos vertės pirkimuose Vilniaus savivaldybės atributikos gamybai. Tiesa, čia „Dizaino artelei“ nepasisekė – abiem atvejais sutartys po beveik 10 tūkst. Lt teko VKS.
2011 m. „Dizaino artelė“ ir VKS rūpinosi Vilniaus įvaizdžiu Europos vyrų krepšinio čempionato metu. VKS už beveik 70 tūkst. Lt puošė miestą „Eurobasket“ simbolika, o „Dizaino artelė“ savivaldybę aprūpino lipdukais krepšinio tematika už gana kuklią 8,77 tūkst. Lt sumą.
Pastatė, o naudoti negali
Nesaugu netgi ten būti šiuo metu. Nesaugu ir tam „kioskui“ dabar stovėti, – tikino S.Povilaitis.
S.Povilaitis 15min.lt patikino, esą visi statiniai, kuriuos VKS turi parūpinti savivaldybei, yra reikalingi ir svarbūs, tačiau bent vienu atveju susidurta su labai rimta kliūtimi – ant senojo elingo suręstas paviljonas negali būti eksploatuojamas.
„Ten turi būti būtinai baigti ekspertiniai darbai. Ir jeigu bus vieta palikta, turi būti padaryti normalūs sutvirtinimai paties elingo. Nes ten dabar yra absoliučiai nesaugu. Nesaugu netgi ten būti šiuo metu. Nesaugu ir tam „kioskui“ dabar stovėti“, – kalbėjo S.Povilaitis.
VKS savininkas ir vadovas patikino nežinojęs apie apverktiną elingo būklę – esą savivaldybės specialistai neįvertino, kad senutėlė konstrukcija gali neatlaikyti naujojo paviljono. „Čia noriu didelį akmenuką numesti „Vilniaus planui“. Kai tokius dalykus projektuoja – tokius dalykus turi įvertinti“, – piktinosi S.Povilaitis.
Verslininko teigimu, paviljono likimui yra du scenarijai – arba palikti ant elingo, prieš tai jį sutvirtinus, arba perkelti į kitą vietą. „Išgriauti visą elingą ir naują statyti yra labai brangu. Ir, pasirodo, tas betono gabalas yra paveldosauginis. Nenoriu vartoti žodžio „idiotizmas“, bet yra tas momentas. Čia yra tarybinio betono šmotas. Jeigu priims sprendimą nukelti paviljoną kažkur – gal ir sprendimas“, – pridūrė pašnekovas.
S.Povilaitis taip pat paaiškino, kodėl vis dar neveikia ir kiti du paviljonai – esą viena to priežasčių buvo savivaldybės reikalautas kapsulinių tualetų įrengimas.
Jeigu savivaldybė tinkamai nespręs finansavimo, bus problemų. Tie statiniai – nemanau, kad jie virs „vaiduokliais“. Galbūt viskas bus gerai.
„Modernus paviljonas viršuje, ties apžvalgos aikštele, tikrai būtų populiari kavinė – neabejoju. Tymo kvartale – kavinės yra atokiau, o toje vietoje yra ir prekeiviai, ir turgelis, ir visa kita. Kavinė tikrai vienareikšmiškai ten tiktų. Autobusai ten, tarp kito, sustotų. Dėl to tas numatytas kapsulinis tualetas. Tas tualetas, tarp kitko, labai sustabdė darbus, nes jis buvo numatytas ir tymui, ir elingui. Atsirado jo idėja vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje, ir sustabdė darbus gerokai“, – prisiminė verslininkas.
Sykiu VKS vadovas užsimena, jog savivaldybė neskuba atsiskaityti už statinius.
„Jeigu savivaldybė tinkamai nespręs finansavimo, bus problemų. Tie statiniai – nemanau, kad jie virs „vaiduokliais“. Galbūt viskas bus gerai. Aišku, mes statome. Bet mes esame nedidelė įmonė – finansuoti savivaldybės negalime. Daug projektų, kur su savivaldybe dirbome – ir paskui su atsiskaitymu būdavo... (…) Dabar irgi esame užaktavę darbus, tarp jų – ir papildomus, ir nesame gavę atsiskaitymų. Jau kurį laiką. O šiais laikais be išankstinio apmokėjimo beveik jokios statybos nevyksta. O mes darome aktuodami pagal faktą – ir tai neatgauname pinigų“, – teigė pašnekovas.
Užsakymai statybininkams neįdomūs?
Paprašytas pakomentuoti, kodėl VKS vienintelė pretendavo statyti tris paviljonus, S.Povilaitis teigė, esą jo įstaiga turi tam reikalingą patirtį ir pajėgumus, o savivaldybės išskirti pinigai statybų įmonėms tiesiog per menki.
„Mes gamybininkai – ne tik reklamos, ir mažosios architektūros statinių. Turime cechus didelius. (…) Matyt, nedalyvavo daugiau dalyvių. Nes buvo skelbiama, kokia yra suma skiriama, ir ta suma buvo gana nepatraukli tokiam objektui. Statybininkų tokie dalykai nedomina“, – aiškino socialdemokratas.
Ar savivaldybė neiškreipė procedūrų rengdama tris mažos vertės pirkimus, o ne vieną stambesnį, VKS vadovas nesiėmė vertinti. „Ne mes sudarinėjome šitas sumas. Šito negaliu komentuoti“, – teigė pašnekovas.
Verslininkas tikina, esą pirkimuose, kur VKS konkuravo su kita jo valdoma įstaiga „Dizaino artelė“, konkurencija nebuvo imituojama.
Sykiu verslininkas tikina, esą pirkimuose, kur VKS konkuravo su kita jo valdoma įstaiga „Dizaino artelė“, konkurencija nebuvo imituojama. S.Povilaitis teigia konfliktuojantis su kitu „Dizaino artelės“ dalininku.
„Dizaino artelė“ labiau savarankiškai dirbo. Ir ten turiu tam tikrų problemų kaip dalininkas. Atvirai kalbant, gana didelių nuostolių iš antrojo partnerio veiksmų. Gal kokius 5 metus su antruoju dalininku neturime tinkamo kontakto, ir jis „nusodino“ visiškai įmonę. Aš, kaip antras savininkas, patyriau didelių nuostolių. (…) Iš pradžių buvo gerai. O po to – kažkaip labai lietuviškai“, – teigė socialdemokratas.
G.Paluckas žada aiškintis situaciją
Vilniaus vicemeras, socialdemokratas Gintautas Paluckas teigė tik iš 15min.lt sužinojęs apie VKS sėkmę mažos vertės savivaldybės pirkimuose bei apie keistą situaciją su statiniu ant elingo. Politikas tikina, jog bus išsiaiškintos visos šios istorijos detalės, o S.Povilaičio priklausymas LSDP nieko nepakeis.
Jeigu reikės – bus atiduota prokutatūrai, STT ar kitoms atitinkamoms įstaigoms, – teigė G.Paluckas.
„Nėra čia jokio skirtumo – ar Povilaitis, ar Kazlauskas, ar Petraitis. Ir partinė priklausomybė visiškai nesvarbi. Jeigu šioje vietoje yra pažeidimo požymiai, tai bus atlikta analizė. Jeigu reikės – bus atiduota prokutatūrai, STT ar kitoms atitinkamoms įstaigoms, kurios tuos klausimus yra įgaliotos nagrinėti. Jeigu savivaldybė patyrė žalą, jinai stengsis tą žalą išsiieškoti“, – kalbėjo vicemeras.
Dirbtinį stambių pirkimų skaidymą į mažesnius G.Paluckas kategoriškai smerkia. „Čia yra plačiai paplitęs viešojo sektoriaus manipuliavimo metodas. Jį tiesiog reikia išgyvendinti. Čia ne tik tvarkų ar taisyklių, bet ir polinkių klausimas“, – teigė politikas.
