Kiekvienas mūsų, būdamas laive, jaučiasi pakankamai saugiai, nes pasitiki šalia esančiais profesionalais. Tačiau įvykus ekstrinei situacijai gali tekti ir pačiam šokti iš laivo.
Tokia ir buvo pirmoji visų „Vandens kelio 55“ užduotis – šokti nuo krantinės, paskui – plaukti prie nusileidimo virvės, atlikti hiperventiliacijos pratimus, panėrus palei nusileidimo virvę ištraukti iš kelių metrų po vandeniu padėtą objektą, lipti iš vandens virvinėmis kopėčiomis į laivą, kas iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti visai paprasta, o ne vienam dalyviui tai buvo tikras, sunkiai įveikiamas iššūkis.
Vienas iš pratybų organizatorių, laivo „NZ55“ kapitonas Linas Duoblys sako, kad gyvenant prie jūros ir jūrą naudojant ir pramogoms, ir pažinimui, ir verslui, ir kelionėms, būtini įgūdžiai, kurie kritiniu atveju išsaugo gyvybę. Todėl reikia periodiškai rengti tokias pratybas.
– Jose svarbu ne tik fiziškai išmokti atlikti užduotis, – sako pratybas vedęs naras instruktorius Egidijus Ežerinskis. – Ne mažiau svarbus psichologinis pasirengimas, baimės nugalėjimas. Juk aš lygiai taip pat bijau šokti į vandenį, lygiai taip pat turėjau išmokti tvarkytis su panika ar baime, kuri, gali būti pražūtinga net ir geriausiai fiziškai pasiruošusiam.
Linas Duoblys, Baltijos jūroje vykstančio projekto „Baltic Sea Heritage Rescue Project“ („Baltijos jūros paveldosaugos projektas“) koordinatorius siekia, kad tokie nestandartinių situacijų valdymo laive mokymai taptų periodiniai, prie jų jungiant ir kitas pagalbą teikiančias organizacijas.
Dauguma pratybų dalyvių – narai mėgėjai ir profesionalai. Tarp jų – ir viena mergina.
Pratybose ryžosi dalyvauti ir Lietuvos jūrų muziejaus Tarptautinių ryšių ir projektų valdymo skyriaus vedėjas Mindaugas Gudelis.
– Buvo sunku, – prisipažino vyras. – Bet tikrai verta išmėginti save ir patirti bent mažumėlę to, ką patirtų skęstančio laivo įgula. Pasirodo, kad su tuo kostiumu net plaukti dorai nemoku. Todėl laukiu kitų pratybų, dalyvausiu būtinai ir išmoksiu!
