360 nuteistųjų bus apgyvendinti skandinaviško tipo įkalinimo įstaigoje. Bendras naujų patalpų plotas – apie 3000 kv. m. Vietoj bendrabučio tipo patalpų, įrengtų sovietmečiu, kaliniams įrengtos iki 4 asmenų kameros, kitos saugumui ir efektyviam darbui su nuteistaisiais būtinos patalpos. Įsikelti į naujausią savo gyvenamąjį būstą nuteistieji turėtų jau balandį ar gegužę. Šiuo metu vykdomi baigiamieji darbai. Trijų naujų pastatų prieigose neišklotos dar ir trinkelės. Iki kol įsikels į naujus pastatus, kaliniai priversti gyventi kiek prastesnėmis sąlygomis nei iki šiol – skundų būta, bet daugelis supranta, kad tai laikina.
Pasak Kalėjimų departamento, gyvendami didelėmis grupėmis, nuteistieji patiria kalėjime klestinčios kriminalinės subkultūros įtaką, juos sunku kontroliuoti, didelė nusikaltimų rizika. Nuo šiol nuteistieji kalės atskirai, vengiant kriminalinių „autoritetų“ įtakos, neliks žmogaus orumą žeminančių sąlygų.
Už blogas įkalinimo sąlygas nuteistiesiems vien per 2016 metus priteista beveik milijonas eurų, Vilniaus apygardos administraciniame teisme išnagrinėta beveik 1400 skundų, dar daugiau 2017 m. – administracinis teismas nagrinėjo apie 1700 skundų dėl žalos atlyginimo už netinkamas įkalinimo sąlygas. Kalėjimų pertvarka ir modernizavimas – vienintelis kelias atitikti Žmogaus teisių teismo reikalavimus, daug kartų išsakytus Lietuvai. Nuteistųjų teises saugo keturios tarptautinės konvencijos.
Pagerės ir pataisos pareigūnų darbo sąlygos. Pareigūnai, atsisakius penkių trečiajame sektoriuje esančių apsaugos bokštelių, bus perkvalifikuoti ir perkelti į įstaigos vidų tiesioginiam darbui su nuteistaisiais, tai padės pagerinti nuteistųjų resocializaciją, turės įtakos pakartotinio nusikalstamumo mažinimui.
Čia tikimasi įdiegti Lietuvos bausmių vykdymo sistemoje gan naują nuteistųjų dinaminės priežiūros modelį. Tai sistema, kai vienam pareigūnui priskirti vos keli nuteistieji. Prižiūrėtojas juos lydi visur: į darbo ar mokymosi vietą. Žinoma, sunku lyginti Norvegiją su Lietuva, nes Skandinavijos šalies įkalinimo įstaigose, kur šis priežiūros modelis yra taikomas, kali vos po 150 asmenų, kuriuos prižiūri beveik toks pat pareigūnų skaičius.
„Esame paveldėję sovietinę lagerinę infrastruktūrą, kur patalpos – didžiulės. Rekonstrukcijai pasirinkome norvegišką modelį. Nors projektas nedidelis, bet tai bus rimtas žingsnis keičiant visą mūsų sistemą. Tai pirma įstaiga Lietuvoje, kur naikinama ginkluota apsauga – apsaugos bokšteliai. Investavome į šiuolaikiškas inžinerines elektronines priemones. Apie jas plačiai negalime kalbėti, tačiau jos patikrintos norvegų, viskas puikiai veikia. Mokėti žmonėms už tai, kad jie visą parą stovi bokštelyje, nelogiška“, – teigė Arvydas Stankevičius, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojas.
Dainius Sušinskas, laikinai einantis Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktoriaus pareigas, tikina, kad šiuo metu Pravieniškėse kali 2023 kaliniai. Tai didžiausia įkalinimo įstaiga šalyje. Į ją jau kurį laiką beldžiasi ir tokie nusikalstamo pasaulio atstovai kaip Henrikas Daktaras ar Sigitas Gaidjurgis, tačiau durys geresnes gyvenimo sąlygas siūlančiose Pravieniškėse, jiems niekaip neatsiveria. Šių pataisos namų antrajame sektoriuje kali apie 20 iki gyvos galvos nuteistų asmenų.
„Rekonstrukcija buvo daroma dėl gyvenimo sąlygų pagerinimo, ją lėmė gyvenimo ritmas. Privalėjome sudaryti geresnes sąlygas nuteistiesiems. Dabar jie gyvens po 2–4. Mažės konfliktų. Pagerės resocializacija“, – kalbėjo D.Sušinskas.
Kalėjimų departamento vadovas Robertas Krikštaponis teigia, kad daugiau nei 30 proc. teismų nagrinėjamų bylų yra dėl prastų kalinimo sąlygų.
„Skundžiasi ir dėl tualetų, dušų, muilo, tamsos, šviesos“, – paklaustas apie skundų turinį, atsakė R.Krikštaponis.
Anksčiau vienam nuteistajam tekdavo 3,5 kv. m patalpos, dabar – 5 kv. m. Tai yra daugiau, nei numato teisės aktai.
Pasak jo, anksčiau pasitaikydavo, jog kaliniams tekdavo miegoti ir trimis aukštais.
„Yra šiame pastate gyvenę vienu metu ir 700 ar daugiau kalinių. Anksčiau vienam nuteistajam tekdavo 3,5 kv. m patalpos, dabar – 5 kv. m. Tai yra daugiau, nei numato teisės aktai. Vyks atranka, kas naujose patalpose gyvens. Tikriausiai jose gyvens tie, kurie kali pirmą kartą, kurie sieks resocializacijos patys, bus motyvuoti. Noriai mokysis ir dirbs. O dirbti kalintys privalo visi. Štai kai kurie siuva „Achemai“ maišus. Ar jie kaupia darbo stažą? Pagal dabar galiojančius teisės aktus – ne“, – teigė A.Stankevičius.
Naujosiose patalpose dominuoja pilka spalva. Čia pat įrengti ir dušai, virtuvėlė. Įrengtas ir modernus prižiūrėtojų postas bei patalpa, skirta socialiniams darbuotojams. Vieną aukštą, kuriame gyvens apie 60 kalinių, prižiūrės du pareigūnai. Dažniausiai šiuose pastatuose jie laiką leis naktį – miego metu kameros rakinamos. Dieną nuteistieji būna įvairiose patalpose.
„Tai bus vieta, skirta išgyvenantiems pereinamąjį periodą. Kurie siekia laisvės. Manome, kad čia turėtų gyventi tik nuteisti už netyčinius, nesunkius nusikaltimus, tiems, kuriems skirta kalėti iki trejų metų. Tie, kurie nepraradę ryšio su giminaičiais. Asmens galimybę gyventi naujose patalpose įvertins ir psichologas. Šiuo projektu siekiame mažinti pakartotinį nusikalstamumą“, – teigė pataisos namų vadovai.
Pravieniškių pataisos namų trečiojo sektoriaus gyvenamųjų patalpų rekonstrukcija – tai pirmas baigtas infrastruktūrinis projektas per pastaruosius dešimt metų, jo bendra vertė – daugiau nei 3,5 mln. eurų. Didžiąją dalį šios paramos lėšų skyrė Norvegijos vyriausybė. Projektas vykdytas trejus metus.
Statybos, prie kurių prisidėjo ir dalis kalinių, truko devynis mėnesius.
Statybos, prie kurių prisidėjo ir dalis kalinių, truko devynis mėnesius. Keletas nuteistųjų sutiko pasidalinti savo mintimis apie naujas gyvenamąsias patalpas.
„Dabar gyvename keturiese. Sutariam gerai. Yra tekę gyventi ir 16 nuteistųjų vienoje patalpoje. Apie naująsias patalpas kiekvienas turi savo nuomonę. Vieniems bus geriau, kitiems blogiau. Kodėl blogiau? Nes čia galios toks labiau sustiprintas režimas, uždaras – mažės gal tarpusavio bendravimo galimybės. Man tai nieko netrūksta čia, nesiskundžiu“, – teigė Adis L. vienas iš prie statybų prisidėjusių kalinių, kuris Pravieniškėse kali jau dešimt metų ir kalės dar šešerius.
„Viskas švaru, naujos patalpos. O ir mažiau kambariokų bus, lengviau sutarti. Visai norėčiau čia gyventi. Prie ko buvo sunku priprasti tik patekus į pataisos namus? Prie režimo: kada keltis, ką daryti“, – teigė Almantas, antrasis pakalbintas nuteistasis, šiuo metu senose patalpose gyventis su dar šešiais kaliniais.
„Šis projektas nėra paminėtas nė vienoje atlikto pataisos namų audito išvadų vietoje. Vykdytojas buvo Kalėjimų departamentas“, – paklaustas, ar šis projektas nebuvo kliuvęs auditą atlikusiems asmenims, patikino A.Stankevičius.
Jis pabrėžė, kad pastaruoju metu bendras kalinių skaičius Lietuvoje mažėja.
