2017 11 06 /15:13

Pravieniškių kolonijos vadovas nesutinka su audito išvadomis ir trauktis neketina: „Aš turiu savo principus“

Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija nuo 2015 iki šių metų birželio pabaigos galimai iššvaistė 708 tūkst. eurų. Informacija apie tai perduota prokurorams, pirmadienį Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėja Dorita Visalgienė.
Virginijus Ceslevičius
Virginijus Ceslevičius / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Premjeras Saulius Skvernelis tikino, kad išsamiai tirti pataisos namų sistemą užsibrėžta po to, kai rasta nusižengimų Kalėjimų departamente.

Anot jo, po auditų aiškėja, kad ydos buvo sisteminės.

„Faktai yra sunkiai suvokiami, kad šiais laikais dar gali būti tokie „drąsūs“ administracijos darbuotojai arba vadovai“, – kalbėjo S.Skvernelis.

Jis tikino visomis išgalėmis palaikantis apie negeroves prabilti išdrįsusius pataisos namų darbuotojus, auditą atliekančius specialistus.

Landa – nesuvalgytas maistas

Teisingumo ministerijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus specialistė Rasa Kazėnienė tikino, kad Pravieniškių pataisos namai buvo virtę neoficialia kredito įstaiga.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Dorita Visalgienė (kairėje) ir Rasa Kazėnienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Dorita Visalgienė (kairėje) ir Rasa Kazėnienė

„Pravieniškių pataisos namai buvo tapę neoficialia verslo kreditavimo ir verslo paramos įstaiga. Pataisos namus yra aplipusios įmonės, įsteigtos tiktai jų poreikiams tenkinti ir vykdė tik sąskaitų išrašymo funkcijas, o ne paslaugų teikimo funkcijas“, – kalbėjo R.Kazėnienė.

Anot jos, valstybei išvis per pusantrų metų galimai buvo padaryta 708 tūkst. eurų žala.

Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai nuo 2011 metų gruodžio vadovauja Virginijus Ceslevičius.

Auditas parodė, kad Pravieniškėse buvo naudojamos tos pačios schemos, kaip ir Alytaus pataisos namuose. Ir čia valstybės pinigai, įtariama, buvo grobstomi per nesuvalgyto maisto išvežimą.

Atliekos sudarė daugiau nei 73 tonas per mėnesį. Tai beveik du trečdaliai nuteistiesiems skiriamo maisto, – teigė D.Visalgienė.

Skaičiuojama, kad Pravieniškių pataisos namuose nuteistieji „nesuvalgydavo“ ypatingai daug. Kartais – net 73 tonų maisto per mėnesį.

„Mums labai didelių abejonių sukėlė, kad galimai neteisingai yra nurodomi kiekiai dokumentuose, nes jos sudarė daugiau nei 73 tonas per mėnesį, tai beveik du trečdaliai nuteistiesiems skiriamo maisto. Tai tikrai įspūdingi skaičiai. Palyginus su kitomis įstaigomis – daugiau mažiau 100 kartų viršija kitose įstaigose šalinamą kiekį“, – teigė D.Visalgienė.

Paprastai nesuvalgytą maistą turėtų išvežti nuteistųjų maitinimo konkursus laimėjusi įmonė. Šiuo atveju – įmonė „Kretingos maistas“. Tačiau ne Alytaus ir ne Pravieniškių pataisos namuose. Pastaruosiuose per mėnesį už nesuvalgyto maisto išvežimą Pravieniškių pataisos namai papildomai mokėjo po 30 tūkst. eurų.

Įtariama, kad tokių kiekių atliekų niekas neveždavo, bet už tiek atliekų būdavo pateikiamos sąskaitos.

Atliekas šalinančios įmonės keitėsi – „TIS LT“, „Vipita“ – bet jų akcininkai, pasak R.Kazėnienės, tie patys. Taip pat paslaugas teikė „Branda LT“.

Registrų centro duomenimis, „TIS LT“ akcininkas yra Tadas Puišys, o „Vipita“ valdo – įmonė „TIS“, Tadas ir Benas Puišiai bei Valdas Kukta.

Nuteistieji parduotuvėje dirbo už maistą

Taip pat įtariama, kad pataisos namuose buvo išnaudojami nuteistieji.

„Parduotuvės nuomininkui buvo sudarytos sąlygos naudotis nuteistųjų darbo jėga neatlygintinai. (...) 4,5 metų kiekvieną dieną tie patys du nuteistieji parduotuvėje atlikdavo pagalbinius darbus visus. (...) Jie nebuvo niekaip įdarbinti ir negaudavo atlygio. Dirbo už maistą papildomai, matyt, parduotuvė atsiskaitydavo“, – teigė R.Kazėnienė.

Negana to, šiai parduotuvei patalpos buvo duodamos kone už dyką. Dar nebaigusi galioti nuomos sutartis buvo persirašyta ir nuomos kaina įmonei sumažinta 7,5 karto, o nuomos mokestį vėluojant susimokėti, jokių delspinigių taip pat nereikalauta.

Parduotuvės patalpas Pravieniškių pataisos namuose nuomojosi įmonė „Pontem“.

„Ji yra susijusi su UAB „Kretingos maistas“. Tie patys akcininkai“, – akcentavo R.Kazėnienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyvenimas pataisos namuose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Gyvenimas pataisos namuose

Pataisos namuose dirbo keturiolika artimųjų

Pasak R.Kazėnienės, pataisos namai buvo tapę „šeimos ranga“. Čia dirbo keturiolika su pataisos namų vadovo pavaduotoju Arvydu Stankevičiumi susijusių asmenų.

„Neskaitant tų, kurie nėra deklaruoti, yra draugai, draugų draugai ir pažįstami“, – sakė R.Kazėnienė.

Tie, kas išdrįso prabilti apie negeroves, pasak Teisingumo ministerijos specialisčių, patyrė spaudimą, grasinimus. Ministerija gavo ir skundą dėl seksualinio pataisos namų vadovo priekabiavimo prie darbuotojos.

4,5 metų kiekvieną dieną tie patys du nuteistieji parduotuvėje atlikdavo pagalbinius darbus visus, – teigė R.Kazėnienė.

„Mes perdavėme informaciją ministrei, kad ji imtųsi priemonių pranešėjai apsaugoti. Darbuotoja aprašė situaciją, kai patyrė seksualinį priekabiavimą. Informacijos teisingumo mes netikrinome, nes tai – ne mūsų prerogatyva“, – teigė ministerijos specialistė.

Gąsdinama prisipažino ir pati R.Kazėnienė.

„Esu sulaukusi tokių poteksčių, kad galbūt reiktų su manim kažkokiu būdu susitvarkyti. Sulaukiu skambučių ir nepažįstamų žmonių siekiant susitikti asmeniškai. Tai aš galiu pasakyti vienareikšmiškai, kad tie, kurie skambina, kurie skambins ar norėtų paskambinti, gali nesivarginti“, – teigė Teisingumo ministerijos darbuotoja.

Direktorius trauktis neketina

Pravieniškių pataisos namams-atvirajai kolonijai nuo 2011 metų gruodžio vadovaujantis V.Ceslevičius 15min teigė audito išvadų dar nematęs, tik skaitęs žiniasklaidoje, tačiau jau dabar ne su viskuo sutinkantis.

„Kiek supratau, visa dokumentinė medžiaga yra perduota teisėsaugos institucijoms, prokuratūrai, kuri ir ištirs tai, kas buvo padaryta. Mes bendradarbiausime, aišku, ir turbūt bus atsakyta į visus klausimus“, – sakė jis.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos direktorius Virginijus Ceslevičius

V.Ceslevičius stebėjosi, kodėl Teisingumo ministerijos auditorės teigė, jog su jomis Pravieniškių pataisos namų vadovai nebendradarbiavo, nes esą pati kolonija dar prieš du mėnesius pastebėjo nenormaliai didelius atliekų kiekius ir dėl to pati kreipėsi į teisėsaugą.

„Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas“, – teigė Pravieniškių pataisos namų vadovas.

Dėl parduotuvės patalpų nuomos 7,5 karto pigiau nei buvo numatyta pradinėje sutartyje V.Ceslevičius tikino nieko negalėjęs padaryti, nes esą nebuvo laiko skelbti konkursus, kai staiga vieną dieną tiekėjas nutarė nutraukti sutartį ir paslaugos nebeteikti.

„įstatymas nenumato kitų galimybių esant tokiai situacijai. Nuteistieji kiekvieną savaitę turi būti apiprekinti. Nėra kitų alternatyvų. Mes dėl to derinomės ir su Kalėjimų departamentu. Turime jų atsakymus raštu, kad tai vienintelė išeitis“, – teigė V.Ceslevičius.

Dėl nelegaliai toje pačioje parduotuvėje dirbusių nuteistųjų V.Ceslevičius sako jau išsiaiškinęs situaciją su tiekėju.

Čia įžvelgiu ir kitų interesų, bet dabar turbūt nelabai galiu komentuoti kol neįsigilinau, į tai, kas buvo pasakyta“, – kalbėjo V.Ceslevičius.

„Yra pradėtas tyrimas vidinis. Buvo kalbėta su parduotuvės administratorium. Jie sutiko apmokėti už visą laikotarpį, jei iš tikrųjų pasirodys, kad nuteistieji ten dirbo“, – sakė kolonijos vadovas.

V.Ceslevičius neketina pats trauktis iš pareigų.

„Aš turiu savo principus. Auditai buvo ir anksčiau atliekami. Įvairių institucijų. Šiandien man keista, kai tokie dalykai yra įvardijami po kiek tai metų. Čia įžvelgiu ir kitų interesų, bet dabar turbūt nelabai galiu komentuoti, kol neįsigilinau į tai, kas buvo pasakyta“, – kalbėjo jis.

Paklaustas, kokių interesų įžvelgia, V.Ceslevičius spėliojo, kad pokyčiai gali susiję su neseniai nutrauktu parduotuvių nuomos konkursu, kuriame dalyvavo tik dvi įmonės.

„Įžvelgiau neskaidrumo apraiškų. Galbūt ir korupcijos, todėl medžiaga yra paruošta perduoti į prokuratūrą“, – sakė V.Ceslevičius.

Anot jo, kalbos apie seksualinį priekabiavimą yra visiškas šmeižtas ir ketina dėl to gintis teisme privataus kaltinimo tvarka.

„Tai yra šmeižtas mano atžvilgiu, organizuotas darbuotojų, kurie buvo neseniai sulaikyti neblaivūs darbe. Dėl to kreipsiuosi į teismą“, – teigė pašnekovas.

Pradėjo departamento pertvarką

Kalėjimų departamentas jau anksčiau yra atlikęs Pravieniškių pataisos namų veiklos auditą, tačiau tuomet jokių pažeidimų nerasta.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Kazėnienė
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Rasa Kazėnienė

R.Kazėnienė abejojo, ar nuoširdžiai savo darbą dirbantys ir profesionalūs auditoriai galėjo tokius dalykus netyčia praleisti pro akis.

„Nebuvo nei kontrolės, nei sutarčių kontrolės, nei poreikio nustatymo etapų. Iš esmės pirko bet ką ir bet ko už bet kokią kainą. Pirko iš tų įmonių, kurios buvo palankios ir naudingos“, – kalbėjo ji.

Teisingumo ministrė Milda Vainiutė penktadienį pradėjo Kalėjimo departamento pertvarką. Ja norima padidinti bausmių vykdymo sistemos valdymo veiksmingumą ir kokybę.

Naujoje struktūroje atskiriamos dvi skirtingo pobūdžio Kalėjimų departamento kompetencijos sritys, specialioji dalykinė ir bendroji – aptarnavimo. Taip pat bus mažinamas Kalėjimų departamento struktūrinių padalinių kiekis ir administravimo mechanizmas. Planuojama, kad atlikus pertvarką vietoje buvusių 16 skyrių liks 12 skyrių.

Taip pat vyks probacijos tarnybų reorganizavimas. Tikimasi, kad įvykdžius reformą, sumažės probacijos sistemos administravimo išlaidos, sumažės vadovaujančių ir bendrąsias funkcijas atliekančių darbuotojų, o padidės specialiąsias funkcijas atliekančių darbuotojų skaičius.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis