Kaliniai naujovę sutiko skeptiškai
Naujajame socialinės reabilitacijos centre, kuris įsikūrė 2-ajame Pravieniškių pataisos namų sektoriuje, galės apsigyventi iki 30 nuteistųjų. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus Virginijaus Ceslevičiaus teigimu, šiuo metu vykdoma atranka, kurios svarbiausias kriterijus – motyvacija, noras išlipti iš kvaišalų liūno. Gydymosi centre principas – savanoriškumas. Pirmieji gyventojai jame įsikurs jau nuo sausio 12 dienos.
Vieno kalinio socialinės reabilitacijos centre išlaikymas dienai kainuos apie 16 eurų.
„Pagrindinė stacionari reabilitacija truks 12-18 mėnesių. Bus vykdomos įvairios terapijos. Centre dirbs du psichologai ir būrio viršininkas, atstosiantis socialinį darbuotoją. Vėliau gydymą bus galima pratęsti dar pusmečiui. Vieno kalinio centre išlaikymas dienai kainuos apie 16 eurų. Kaip kaliniai sutiko šią naujovę? Iš pradžių skeptiškai“, – patikino V.Ceslevičius.
Šį pertraukė Teisingumo ministras Juozas Bernatonis, pabrėžęs, jog kai nuteistieji pamatys naujas patalpas ir palygins jas su tomis, kuriose gyvena dabar – norinčiųjų patekti į centrą skaičius išaugs.
„Šis centras yra svarbus visai Lietuvos kalėjimų sistemai. O šie pataisos namai – didžiausi mūsų šalyje, tad tokio centro čia labai reikėjo. Norint pagyti, reikalingas tvirtas nuteistojo apsisprendimas. Tačiau ir tinkama aplinka skatina atsisakyti žalingų įpročių“, – kartu su Norvegijos ambasadoriumi kirpdamas simbolinę pastato atidarymo juostelę pirmadienį teigė J.Bernatonis.
Projekto vertė – 1 567 137, 35 euro. Centro įrengimo darbai pradėti 2014 metų gruodį, baigti – 2015-ųjų balandį.
Priklausomybė kamuoja 20 proc. kalinių
Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktoriaus pavaduotojo Arvydo Stankevičiaus teigimu, iki tol centro pastatas talpino 120 nuteistųjų, tad naujos patalpos jose gyvensiantiems bus itin erdvios. Besigydantys nuo priklausomybių kambariuose apsistos po du ar tris.
„Pastaruosius 1,5 metų pastebima kalinių mažėjimo tendencija. Yra atlaisvėjusių patalpų. Kalėjimų klientų skaičius visuomet susijęs su ekonominiais ciklais, krizėmis. Finansinė padėtis blogėja – nuteistųjų daugėja. Šiuo metu šioje Pravieniškių pataisos namų dalyje kali 2491 kalinys. Dauguma jų – vagys ir plėšikai“, – paklaustas, ar lengva buvo surasti vietas, kur iškraustyti iki tol centro pastate gyvenusius nuteistuosius, paaiškino A.Stankevičius.
Nuo alkoholio bei įvairių narkotinių medžiagų yra priklausomi apie 20 procentų visų Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.
Tai bus penktasis centras Lietuvos įkalinimo įstaigose, skirtas nuo kvaišalų priklausomiems asmenims reabilituotis. Jis bus uždaras, izoliuos besigydančiuosius nuo negatyviai nusiteikusių kitų nuteistųjų.
Kalėjimų departamento duomenimis, nuo alkoholio bei įvairių narkotinių, psichiką veikiančių medžiagų yra priklausomi apie trečdalis Lietuvoje laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų. Pravieniškių pataisos namuose – apie 20 procentų visų juose kalinčiųjų. Dažniausia priklausomybė – alkoholis. Šiame centre galės gydytis ir priklausomi nuo tabako bei nikotino. Jiems tereiks įrodyti, jog motyvacija mesti rūkyti – didelė.
Kaliniai atsidėkojo projekto finansuotojams
Naujai atidaryto centro viduje – dvi virtuvės su mikrobangų krosnelėmis, šaldytuvais, virduliais, orkaitėmis; dušai bei tualetai; maža sporto salė su keliais treniruokliais; konferencijų salė; skalbimui skirta erdvė bei dešimt gyvenamųjų kambarių.
Koridoriuose kabo pačių kalinių piešti plakatai, kuriais pasisakoma prieš kvaišalus ar AIDS, skelbiamas 5 žingsnių veiklos planas, psichotropinių medžiagų poveikis organizmui, skatinama turėti savigarbą.
Patalpos įkurtos Norvegijos fondų lėšomis. Atsidėkodami už finansinę pagalbą, atidarymo dieną simbolinius medinius raktus, pagamintus pačių rankomis, svečiams iš Norvegijos įteikė trys būsimi centro gyventojai. Vienas jų – režisierius Algimantas Maceina, 2014 metų sausį, būdamas girtas, peiliu tyčia sužalojęs pas jį svečiuose buvusio draugo dailininko Naglio Karvelio koją. Abu įvykio dalyvius siejo ilgametė draugystė ir priklausymas menininkų bendruomenei.
Sužalojimai sukėlė itin stiprų išorinį kraujavimą, dėl ko nukentėjęs A.Maceinos draugas netrukus mirė. Algimantui buvo skirta 8 metų nelaisvės bausmė. Vienerius metus jis praleido Lukiškėse, kitus – Pravieniškėse. Liko kalėti šešeri metai.
„Šiandien pirmą kartą matau reabilitacijos centro patalpas. Jos šviesios, erdvios. Stengsiuosi čia papulti. Rinksiuosi kairėje koridoriaus pusėje esantį kambarį, nes pro langą matosi laisvė – laukai. Dešinės pusės langai atsukti į pataisos namų kiemus“, – centro atidarymo metu patikino Algimantas, sutikęs aprodyti savo dabartines gyvenimo patalpas.
Paklaustas, kokią priklausomybę žada gydytis centre, jis atsakė – alkoholizmą.
„Pirmąją taurelę išlenkiau dar vaikystėje. Ir į bėdą pakliuvau per alkoholį“, – nutęsė Algimantas.
Trūksta tik žvejybos bei grybų
Kartu su teismo pripažintu žmogžudžiu Algimantu bei dviem prižiūrėtojais ėmėme žingsniuoti jo gyvenamojo korpuso link. Prie pataisos namų parduotuvės buriuojasi minia nuteistųjų. Žvilgtelėti į vidų ir išsiaiškinti, koks joje vyrauja prekių asortimentas, nepavyksta. Prižiūrėtojų teigimu, šiuo metu parduotuvėje – apsipirkimo metas, tad per didelė koncentracija pirkėjų.
„Visko ten galima įsigyti. Išskyrus mieles, cukrų, žalią žuvį, alkoholį, cigaretes ir dar keletą draustinų prekių“, – patikino pataisos namų darbuotojas.
Algimantas pritaria – kalėjime jam nieko netrūksta.
„Man patinka kalėjimo maistas. Nėra jis toks blogas. Esu senas, o tokiems seniams kruopos – tik į naudą. Pats gali išsikepti viską. Kad ir antį. Per Kūčias visi darome suneštinę vakarienę. Kiekvienas pasirūpina kokiu patiekalu“, – patikino 57-rių Algimantas.
Pasiilgsta jis tik žvejybos bei grybavimo.
„Žvejodavau visoje Lietuvoje. Įvairiose vietose“, – kupinas nostalgijos prasitarė buvęs Vilniaus bohemos atstovas.
Kieme iškabinti vėjyje siūbuoja skalbiniai. Pusto. Jiems išdžiūti – menka tikimybė. Nešini maišeliais keli kaliniai traukia kito pastato link. Prižiūrėtojas paaiškina: ten – jų prausyklos. Po karšto dušo į snygį tikriausiai niekam nesinorėtų išlįsti. Jiems tenka.
Privalomi daiktai – kalendorius ir televizorius
Kopdamas į antrąjį korpuso aukštą, Algimantas prasitaria, jog keltis kaliniams tenka 6.30 valandą. Miegoti jie eina pusę vienuolikos vakaro.
„Nebaigiame žiūrėti vakaro filmo“, – šypteli jis.
Kiekvienos lovos kojūgalyje – po televizorių, kurie priverstine tvarka išjungiami 22.30 valandą. Ant sienų kabo kalendoriai, primenantys, kiek dar dienų liko iki išsvajotos laisvės.
„Kiekvienas turi pareigų. Naujokai greitai pripranta prie kalėjime galiojančios tvarkos. Nesipykstam. Ko labiausiai trūksta čia? Laisvės“, – žvelgdamas į gultą, prasitaria Algimantas.
Kol jis kalba, visi kiti jo kambario draugai stovi išsitiesę šalia savųjų lovų. Paklausus, kuris čia jauniausias, Algimantas mesti ranka į vieną vaikiną.
„Nereikia vyro? Štai šis pakankamai jaunas. Kiek tau metų?“, – griežtai kaimyno paklausia Algimantas.
Išgirdęs atsakymą, kad 24-ri, jis dar kartą perklausia, ar netiktų toks į poras, ir užsimena, kad vyriausias čia – jis, Algimantas Maceina. Atrodo, Algimantas, kaip ir pridera vyriausiajam, ir vadovauja visam kambariui.
Šalia gyvenamųjų patalpų – biblioteka. Pašnekovas prisipažįsta nustojęs skaityti grožinę literatūrą. Dabar jam įdomu – dzen budizmo rašliavos.
Atsisveikinę Algimantą paliekame rūkantį kieme. Išėjimo link lydintis prižiūrėtojas prasitaria, kaip retai kalinius gali aplankyti artimieji. Jei gerai elgiesi, tau priklauso vienas ilgalaikis pasimatymas per du mėnesius ir vienas trumpalaikis. Ilgalaikis trunka net dvi paras. Skambinti taksofonu tuomet galima į valias.
Gerai elgtis pataisos namuose apsimoka.
