Bus aktuali visada
Visuomenėje apie prekybą žmonėmis kalbama retai, nes manoma, kad tai – jau praėjęs etapas. Retai girdime apie jėga susodinamus ir į užsienį seksualiniam išnaudojimui ar darbui išvežamus žmones. Vis tik specialistai pabrėžia, kad keičiantis laikams, keičiasi ir nusikaltėliai. Stereotipinė prekyba žmonėmis galbūt ir atgyveno, tačiau šiuolaikinė vergovė, priskiriama minėtai nusikaltimų rūšiai, – labai gaji, o nusikaltėliai – veikia subtiliau, naudojasi internetu, manipuliuoja ir verbuoja rafinuočiau.
Vilniaus arkivyskuoijos „Carito“ Pagalbos patyrusiems smurtą ir prekybos žmonėmis aukoms programos vadovė Angelė Lazauskienė įsitikinusi, kad prekybos žmonėmis problema buvo ir ateityje išliks aktuali: „Prekybos žmonėmis problema buvo aktuali ir tokia išliks, kadangi visada atsiras žmonių, kurie bandys išnaudoti kitus savo tikslams ir tokių, kurie susigundys viltimi lengvai ir greitai praturtėti. Tikruosius problemos mastus įvardinti yra nelengva, kadangi daug nukentėjusiųjų yra pažeidžiami, niekam nereikalingi žmonės, kurių niekas nepasigenda, yra visuomenės pakraštyje, o ir patys dažnai niekur nesikreipia. 2021 metais pradėti 7 nauji ikiteisminiai tyrimai, o bendrai nuo 2017 metų iki 2021 m. buvo vykdoma 17 ikiteisminių tyrimų, iš kurių 5 – baigti kaltinamuoju aktu, 2 – sustabdyti, 5 – tebevyksta, 5 – nutraukti.“
Dingusių žmonių šeimų paramos centro socialinė darbuotoja Arūnė Bernatonytė pabrėžia, kad šiandien populiariausia prekybos žmonėmis forma yra šiuolaikinė vergovė, kuri pasižymi kitokiais metodais nei dažnai įsivaizduojame galvodami apie prekybą žmonėmis.
„Vis dar pasitaiko vienas kitas atvejis, kai žmonės yra ir išvežami, tai dar nėra visiškai atgyvenęs dalykas, tačiau bendrai tendencijos jau kitos. Šiandien aukos ne surišamos ir išvežamos, o „užverbuojamos“. Žmonės išvažiuoja dirbti, nusikaltimo vykdytojai juos įtikina gražiais pažadais, o atvykę žmonės supranta, kad nei darbo, nei kitos sąlygos toli gražu nėra tokios kaip žadėta. Vis tik, jei kalbėtume apie šių laikų prekybą žmonėmis, dažniausiai susiduriame su vadinamąja šiuolaikine vergove. Ji pasižymi tuo, kad dažniausiai vykdoma per socialinius tinklus, visą skaitmeninę erdvę”, – kalbėjo pašnekovė.
A.Bernatonytė pasakoja, kad vienas populiariausių prekeivių žmonėmis triukų – užmegzti romantinius santykius, vėliau išprašoma pornografinio turinio, kuriuo prekeivis žmonėmis ima šantažuoti auką. Nereti ir tokie atvejai, kai merginos sutinka vykti atostogų su tariamai antrąja puse, kurią pažįsta labai menkai, visai nepažįsta, o kartais ir net iš viso nėra mačiusios. „Tokiais atvejais tiesiog pasitikima žmogumi, kuris identifikavęs silpnas ir pažeidžiamas vietas, žada aukso kalnus, gerą gyvenimą“, – komentavo socialinė darbuotoja.
Šiais metais, pasak A. Bernatonytės, būtent Dingusių žmonių šeimos paramos centras kompleksinę pagalbą suteikė 31 asmeniui, o jei vertintume visos Lietuvos mastu, prekybos žmonėmis aukų, besikreipiančių pagalbos, skaičiuotume per 200. Pagalbos spektras, anot pašnekovės, yra įvairus – nuo psichologinių konsultacijų, apgyvendinimo iki apsaugos. „Tai priklauso nuo žmogaus poreikių. Vienam užtenka konsultavimo, psichologinės pagalbos, kitiems suteikiama jau kompleksinė pagalba – ir psichologinė parama, ir apgyvendinimas, aprūpinimas maistu bei kitomis gyvenimui būtinomis priemonėmis“, – apie centro teikiamą pagalbą kalbėjo A. Bernatonytė.
Kreipiasi artimieji arba pačios aukos
Ar sunku identifikuoti prekybos žmonėmis atvejus, kai žmogus buvo užverbuotas ir atrodytų, kad suvokė situaciją ir joje dalyvavo savo noru? „Būna visaip, identifikavimas ir išaiškinimas iš tiesų nėra paprastas procesas. Mes turime įvairių specialistų, kurie įgudę, patyrę, vertina situaciją, kalbasi su nukentėjusiu, su prekeiviu žmonėmis, kai pavyksta jį identifikuoti. Vis tik, labai svarbu žinoti, kad itin reikšmingi šiame procese yra faktiniai įrodymai, tokie kaip, pavyzdžiui, susirašinėjimai, žinutės, nuotraukos ar pan. Turint bent kelis tokius įkalčius, įrodymo procesas palengvėja“ – pasakojo A. Bernatonytė.
Paklausta, kas dažniausiai praneša apie prekybos žmonėmis atvejus, socialinė darbuotoja teigia, kad neretai pagalbos kreipiasi pačios aukos, įtardamos, kad įkliuvo į nusikaltėlių pinkles.
Žmonės skambina, konsultuojasi, papasakoja, kokia jų istorija, o specialistai jiems paaiškina – tai prekyba žmonėmis ar kitas nusikaltimas, o taip pat pataria, kur turėtų kreiptis ir kokios pagalbos ieškoti. A. Bernatonytė priduria, kad neretai į juos kreipiasi ir artimieji, įtardami, kad jų artimas tapo prekeivių žmonėmis auka, negalėdami susisiekti su giminaičiu užsienyje, nerimaudami, kad susisiekus jis kalba labai lakoniškai, jam neįprastai.
Socialinė darbuotoja atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu bene dažniausiai prekeivių žmonėmis aukomis tampa ukrainiečiai. „Pasitaiko daug darbinio išnaudojimo atvejų – tiek Lietuvoje, tiek iškomandiruojant žmones į kitas šalis. Labai dažnai iš tiesų siūlomos visai kitokios darbo sąlygos, nei buvo žadėta darbo sutartyje. Kalbant apie situaciją, kai Ukrainos piliečiai intensyviai bėgo iš savo šalies nuo karo, fiksuota atvejų, kai merginos buvo suviliojamos – siūloma padėti, pavežti nuo sienos, o vėliau jos buvo uždaromos butuose teikti seksualines paslaugas.“
Tokios prekybos žmonėmis formos suaktyvėjimą matėme karo pradžioje, merginos buvo ir atvežamos į Lietuvą, ir išvežamos į Vokietiją, Lenkiją.
A. Lazauskienė priduria, kad išaiškinti tokio pobūdžio nusikaltimus yra sunkus dar ir todėl, kad auka smurtautojui gali jausti dviprasmiškus jausmus. „Tuo pat metu jis gali atrodyti kaip gelbėtojas ir kaip smurtautojas. Dažnai aukoms kalama į galvą, kad viskas daroma iš geros širdies, niekas dėl to asmens tiek daug nedaro, kad niekam – tik vienam smurtautojo jis ir terūpi. Taip yra sunaikinama žmogaus savivertė, pradedama tikėti savo skriaudėju“, – komentavo pašnekovė.
Be to, pasak jos, prekybos žmonėmis atvejus įrodyti yra nelengva, nes nusikaltėliai dažnai veikiama bendrininkų grupėje. Dažnai ikiteisminiai tyrimai yra nutraukiami dėl nepakankamai surinktų įrodymų, nenustatoma nusikaltimo požymių ar neidentifikuojami konkretūs nusikaltimą padarę asmenys. Reikėtų įvertinti ir tai, kad šis procesas yra labai nemalonus, ilgas ir brangus, o aukai, neturinčiai pagalbos, vienai jį įveikti ir nepalūžti yra sudėtinga.
Kad aukos tik moterys – mitas
Prekybos žmonėmis aukos yra įvairaus amžiaus, apibrėžti būtų sunku. Vis tik socialinė grupę kiek lengviau – socialiai pažeidžiami, emigrantai, pabėgėliai, turintys skolų, skurdžiai gyvenantys arba tie, kuriems reikia skubiai ir greitai uždirbti didelę sumą pinigų yra užverbuojami lengviau. A. Lazauskienė atkreipia dėmesį, kad visuomenė linkusi manyti, jog prekybos žmonėmis aukos dažniausiai būna moterys, tačiau užverbuojami kone vienodai – tiek vieni, tiek kiti.
„Dar vis vyrauja tokia nuomonė, kad prekybos žmonėmis aukomis tampa beveik vien moterys, o vyrams tai neaktualu, tačiau vis daugiau vyrų išnaudojami priverstiniam darbui ir nusikalstamoms veikoms vykdyti. Pavyzdžiui 2021 m. ikiteisminiuose tyrimuose 26 asmenys yra pripažinti nukentėjusiais iš šių asmenų 15 yra vyrų“, – specialistė.
Dėl ko bijo kreiptis?
Prekybos žmonėmis aukos neretai bijo pačios kreiptis pagalbos, ar dėl to, jog nenori pripažinti įkliuvę į pinkles, buvę tokie naivūs? A. Bernatonytė tvirtina, kad nesikreipimo priežastys yra kur kas rimtesnės, dažniausiai žmonės bijo persekiojimo, susidorojimo ir net grėsmės šeimai baimė.
„Aukos nerimauja, kad prekeiviai žmonėmis ar nusikalstama veikla užsiimantys darbdaviai sužinos apie jų pranešimus, bijo, kad asmeninė ir šeimos informacija bus panaudota prieš juos, šantažui arba persekiojimui“, – aiškino A. Bernatonytė. Pašnekovė pridūrė, kad dar viena ne reta priežastis – baimė netekti darbo, pajamų šaltinio, kai žmogus turi pasirūpinti šeima, įsipareigojimais. Pasak socialinės darbuotojas, neretai žmonės yra tiek įbauginami, kad netiki, jog kas nors gali jiems padėti.
Vis tik, A. Bernatonytė pasakoja, kad apsauga nukentėjusiems nuo įvairių prekybos žmonėmis formų yra suteikiama maksimali – nuo apsaugos, apgyvendinimo vietose, kur jų niekas neras iki visiško konfidencialumo.
Medžiaga parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės užsakymą. Turinys apmokėtas.
