Jos teigimu, duomenis apie nusikaltimus ir bausmes rasti labai sunku, o išsivaduoti pavyksta vos 1 proc. aukų. „Skaičiuojama, kad Europoje yra per 30 tūkst. potencialių prekybos žmonėmis aukų, o visame pasaulyje – daugiau nei 21 mln. Šie skaičiai yra milžiniški ir atskleidžia, kad prekyba žmonėmis [...] liečia visą pasaulį“, – pabrėžia teisininkė.
– Kaip susidomėjote prekybos žmonėmis tema?
– Esu teisininkė ir specializuojuosi žmogaus teisių srityje. Prekyba žmonėmis yra dalis šios teisinės srities. Iš pradžių dirbau su prieglobsčio prašytojų bylomis ir ten susidūriau su daug labai pažeidžiamų žmonių. Prekybos žmonėmis aukos patenka į šią pažeidžiamų prieglobsčio prašytojų kategoriją.
Atpažinti prekybos žmonėmis aukas labai sunku. Mane sudomino ši sritis, nes prekybos žmonėmis aukos negauna jokio dėmesio: jie gali eiti šalia jūsų gatve, bet jūs to nė neįtarsite. Tačiau, kai tokia nelaimė nutinka tau artimam žmogui, supranti, kad prekyba žmonėmis yra reali problema. Tai nevyksta kur nors toli – auka gali tapti tavo draugas, brolis ar tavo sesuo. Toks matomas aukų nematomumas mane įtraukė į šį teisės lauką.
– Įprasta manyti, kad prekyba žmonėmis yra moderni vergovės forma. Kaip paaiškinti, kad XXI a. vis dar egzistuoja vergovė?
Neturi būti naivus, kad taptum prekybos žmonėmis auka. Aukomis gali tapti vyrai, moterys, berniukai ir mergaitės. Tai gali nutikti kiekvienam.
– Praeityje vergove vadinome matomą išnaudojimo formą: juk gali matyti grandinėmis apjuostas išnaudojamų žmonių kojas ir rankas. Ir XXI a. žmonės vis dar išnaudojami, tačiau tos grandinės tapo nematomos. Žmonės kontroliuojami manipuliuojant jų emocijomis, šantažuojant. Žmonių išnaudojimo formos vis dar egzistuoja, tačiau mes nematome tų grandinių, dėl to labai sunku nustatyti nusikalstamus išnaudojimo atvejus.
– Kaip tampama tokia auka, kokius metodus naudoja nusikaltėliai?
– Neturi būti naivus, kad taptum prekybos žmonėmis auka. Aukomis gali tapti vyrai, moterys, berniukai ir mergaitės. Tai gali nutikti kiekvienam. Prekyba žmonėmis egzistuoja dėl dviejų priežasčių: pelno siekimo ir žmogaus pažeidžiamumo.
Dažniausiai prekybos žmonėmis auka tampama, kai asmuo nori išsigelbėti iš sudėtingos gyvenimiškos situacijos ir jam prižadama geresnė ateitis. Arba tuo atveju, kai žmogus nori susikurti geresnį gyvenimą ir kur nors ieško darbo. Tad tai priklauso ne nuo naivumo, o nuo poreikio gyventi geriau. Taip pat – nuo paklausos. Jei rinka neprašytų tam tikrų paslaugų, nebūtų poreikio prekiauti žmonėmis.
– Kas nutinka tiems, kurie pakliūva į prekiautojų žmonėmis pinkles?
– Prekybos žmonėmis tikslas yra išnaudojimas. Tad prekiautojas žmonėmis padarys viską, kad įvykdytų tikslą ir gautų iš to pinigų. Šiandien prekyba žmonėmis yra įgavusi daug formų. Mums žinomos formos – priverstinės vedybos, sukčiavimas pateikiant informaciją valstybei, seksualinis išnaudojimas. Prekyba žmonėmis yra specifinis nusikaltimas, nes jis turi daugybę formų ir neįmanoma jų visų išvardinti.
Šiandien prekyba žmonėmis yra įgavusi daug formų. Mums žinomos formos – priverstinės vedybos, sukčiavimas pateikiant informaciją valstybei, seksualinis išnaudojimas.
Kaip sakiau, nepaprasta yra tai, kad prekyba žmonėmis yra nusikaltimų chameleonas. Jis gali įgauti neaprėpiamą skaičių formų, nes žmogaus protas sugalvoja vis naujų išnaudojimo būdų. Nėra aiškaus galimų nusikaltimų sąrašo. Turi būti budrus ir atkreipti dėmesį į naujus būdus, kaip gali būti išnaudojami pažeidžiami žmonės.
– Kur pasaulyje prekybos žmonėmis problema yra didžiausia?
– Manau, prekyba žmonėmis yra pasaulinio masto problema. Atsiras nemažai manančių, kad tai daugiausia Rytų Europos ar trečiųjų pasaulio šalių problema. Tačiau, jei atkreiptume dėmesį į JAV ar Kanadą, pamatytume, kad ten taip pat yra didelių problemų, susijusių su prekyba žmonėmis. Skaičiuojama, kad Europoje yra per 30 tūkst. potencialių prekybos žmonėmis aukų, o visame pasaulyje – daugiau nei 21 mln. Šie skaičiai yra milžiniški ir jie atskleidžia, kad prekyba žmonėmis nėra vieno žemyno problema – ji liečia visą pasaulį.
– Minėjote, kad prekybą žmonėmis sunku pastebėti. Tačiau ką galima padaryti, norint ją sustabdyti?
– Prekyba žmonėmis yra susijusi su daugybe kitų organizuotų nusikaltimų, pavyzdžiui, kontrabanda. Nors jie ir nėra vienodi. Tad svarbu priimti organizuotus ir sistemingus problemos sprendimo būdus. Priimant sprendimą turi dalyvauti visi: piliečiai, valstybė, greitosios pagalbos darbuotojai.
Norint kovoti su prekyba žmonėmis, svarbu išsiaiškinti, iš kur kyla tas poreikis, ir tuomet tą poreikį naikinti. Turime užtikrinti, kad aukoms būtų prieinamos jų pagrindinės teisės – dėl to svarbu kuo anksčiau jas atpažinti. Tai aukoms padeda vėl perimti gyvenimą į savo rankas. Taip pat labai svarbu užtikrinti, kad padarę nusikaltimą asmenys būtų nubausti.
– Kokia Jūsų, kaip teisininkės, patirtis prekybos žmonėmis sferoje? Kaip dažnai pasiekiama teisybė ir nusikaltėliai yra pagaunami?
– Labai sunku rasti duomenis apie nusikaltimus ir bausmes. Tačiau duomenys, kuriuos turime mes, rodo, kad, deja, vos 1 proc. aukų pavyksta išsivaduoti. Taip yra dėl to, kad išsivadavus nusikaltėliai aukas dažnai vėl suranda. Tuomet aukos tampa dar pažeidžiamesnės ir sugniuždytos. Kaip teisininkai, mes visų pirma turime stengtis, kad visuomenė suprastų, jog prekyba žmonėmis gali paveikti bet kurį normalų žmogų, einantį gatve. Ji gali paveikti mane, tave, mūsų šeimas. Antra, mes turime supažindinti visuomenę su galimais ženklais, kurie padėtų atpažinti prekybos žmonėmis situacijas.
Egzistuoja tam tikri požymiai, kurie padeda greičiau atpažinti aukas. Taip pat teisininkai turėtų būti supratingi ir žinoti, kad jų klientai yra labai pažeidžiami. Svarbu leisti jiems išsipasakoti ir atskleisti savo istorijų detales. Daugybė aukų yra taip stipriai sugniuždytos, kad nenori dalintis savo istorijomis, jaučiasi nejaukiai. Praeina daug laiko, kol žmogus gali atskleisti komplikuotas ir kartais neįtikėtinai skambančias pagrobimo istorijas. Teisininkui tokioje situacijoje pirmiausia reikia būti žmogumi ir tik paskui savo srities profesionalu.
– Kalbėjote apie tai, kad nemažai aukų vengia kalbėti apie patirtus išgyvenimus. Tačiau gal galite pasidalyti keletu istorijų, iš kurių būtų galima pasimokyti?
– Papasakosiu istoriją apie savo draugės draugę Mariją (žinoma, tai nėra tikras jos vardas). Prekybos žmonėmis auka ji tapo dėl savo šeimos, kuri ją išsiuntė į kitą šalį ieškoti geresnio darbo. Toje šalyje Marijos laukė tolimas pusbrolis, norėjęs ją vesti, nes ji turėjo Europos Sąjungos vizą, o jis pats – ne. Kai Marija grįžo pas tėvus ir pasakė, kad nenori tekėti už savo pusbrolio, nes jo nepažįsta ir jis seksualiai ją išnaudoja, tėvai vis vien liepė likti su juo ir tekėti.
Tai istorija, kurią daugumai sunku suvokti, nes tėvus laikome vieninteliais žmonėmis, kurie vaikus supranta geriausiai ir yra pasiryžę padėti bet kokioje situacijoje. Tačiau Marija savo tėvais negalėjo pasitikėti. Tai tiesiogiai susiję su kitomis prekybos žmonėmis situacijomis, kai prekiautojas yra tavo vaikinas, mergina ar partneris. Kartais tave gali išnaudoti tas žmogus, kuriuo pasitiki labiausiai, o iš tokių situacijų ištrūkti yra sudėtingiausia.
– Ką kiekvienas iš mūsų galėtų padaryti, kaip padėti tokiems žmonėms?
– Kiekvienas žmogus gali prisidėti. Esame sukūrę tam tikrų ženklų sąrašą, kurį galima rasti mūsų projekto svetainėje www.earlylegalintervention.eu. Ten rasite sąrašą tam tikrų situacijų, kuriose atsidūrus reikėtų sunerimti ir imtis tam tikrų veiksmų. Šiuos ženklus, perspėjančius apie prekybos žmonėmis situacijas, derėtų gerai įsidėmėti.
Pakliuvus į įtartiną situaciją, labai svarbu apie tai pranešti, nes toks poelgis gali išsaugoti kieno nors gyvybę. Taip pat labai svarbu iš anksto išsiaiškinti, į ką galėtum kreiptis atsidūręs prekybos žmonėmis situacijoje ar įtariant, kad tokioje situacijoje yra kitas žmogus. Tai esminiai dalykai, kuriuos užtenka padaryti pačiam, kad prisidėtum prie kovos su prekyba žmonėmis.
