„Lietuvos strateginius interesus, energetinę nepriklausomybę, galima išduoti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, pasakant, kad Lietuva pirks elektrą iš Rusijos. Tą patį galima pasiekti ir Vyriausybėje ilgai nieko aiškiai nepasakant, į dieną du kartus keičiant savo nuomonę ir laukiant, kol partneriai galbūt neapsikęs. Išdavystė. Tokiu žodžiu mes nesišvaistome, bet visi turi suprasti, kad sprendimai arba nesprendimai, kaip Lietuva apsirūpins elektra, lems šalies ateitį“, – kalbėjo A.Kubilius.
Jo teigimu, Lietuvai būtina Visagino atominė elektrinė. Priešingu atveju, Lietuva greičiausiai turės pirkti Kaliningrado atominės elektrinės gaminamą elektrą, taigi bus ir toliau priklausoma nuo Rusijos energetikos resursų.
TS-LKD taip pat kritikavo ūkio ministrę Birutę Vėsaitę, praėjusią savaitę atleidusią VšĮ „Versli Lietuva“ vadovą Paulių Lukauską.
„Pagal Vėsaitę, tokioms agentūroms gali vadovauti tik patyrę pinigų skirstyme socialdemokratai. (...) Tokiems sprendimams nereikia nei darbo grupių, nei ilgų svarstymų. Griauti – tai nestatyti. Mes nesutiksime ir nesitaikstysime“, – kalbėjo Andrius Kubilius, frazę „Griauti – tai nestatyti“, pakartojęs ir rusiškai.
Didžiausia socialdemokratų yda, jo teigimu, yra: „Žingsnis į priekį, du – atgal.“
Tačiau socialdemokratams savo kalboje A.Kubilius daug dėmesio neskyrė. Konservatorių pirmininkas daugiausia kalbėjo apie partijos laukiančius darbus, uždavinius šešėlinei Vyriausybei.
„Paskutiniai ketveri metai buvo nelengvi Lietuvai, mūsų partijai. Turiu pasakyti, kad atsakomybės egzaminą garbingai išlaikėme. Esame partija, kuri nebijo prisiimti asmeninės atsakomybės, nebijo priimti atsakingų sprendimų. (...) Nepabijokime prisiimti atsakomybės“, – partiečiams sakė A.Kubilius.
Jurgis Razma: nesugalvoju, už ką padėkoti buvusiai opozicijai
Konservatorius Jurgis Razma konservatoriams pasakojo apie darbą valdžioje 2008-2012 metais. Sunku buvę dirbti ir su opozicija, ir su koalicijos partneriais.
Tačiau, J.Razmos teigimu, natūralu, kad ne visada pavykdavę sutarti su koalicijos partneriais – Liberalų sąjūdžiu, Liberalų ir centro sąjunga, Tautos prisikėjimo partija.
BFL/Tomo Lukšio nuotr./Jurgis Razma |
„Aš linkęs prisiminti gerus momentus, kai kantriai ieškojom kompromisų. Neturėjom turėti iliuzijų, kad ten, kur ideologijos labai skiriasi, jie balsuos. Negalėjome tikėtis, kad jie, pavyzdžiui, balsuos už mūsų šeimos apibrėžimą“, – sakė J.Razma.
Tuo metu liberalai, nors ir nenoriai, turėjo sutikti su kai kuriais konservatorių pasiūlymais mokesčių srityje, pavyzdžiui, pridėtinės vertės mokesčio didinimu.
Tačiau kur kas sunkiau buvo dirbti su tuometine opozicija.
„Reikėtų mėginti ir opozicijai dėkoti, bandžiau sugalvoti, už ką galėčiau dėkoti. Neradau. Tokios nuožmios ir destruktyvios opozicijos vargu ar rasime kitoje kadencijoje. Buvo totali jų mobilizacija neigiamam balsavimui, ypač tais klausimais, kur gali padaryti žalos valstybei. Ypač kalbant apie finansus“, – sakė J.Razma.