Dokumente pažymima, kad Lietuvos ekonomika auga keletą metų iš eilės, tačiau šalis išsiskiria didele pajamų nelygybe, taip pat demografinė padėtis lieka labai sudėtinga – gyventojų nuolat mažėja, daug emigruoja.
Pareigą premjerui Seime pristatyti Vyriausybės veiklos ataskaitą numato Seimo statutas. Naujasis Ministrų kabinetas darbą pradėjo baigiantis 2016 metams, tad formaliai S.Skverneliui tektų atsiskaityti už socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus vadovautos Vyriausybės darbus.
Kaip pažymima antradienį Seimui pristatomame dokumente, Vyriausybės 2016 metų veiklos ataskaitoje ne atsiskaitoma už praėjusios Vyriausybės veiklos rezultatus, o pateikiamas padėties įvertinimas septynioliktajai Vyriausybei pradėjus darbą 2016 metų pabaigoje.
Ataskaitoje teigiama, kad šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) didėja, mažėja nedarbas, didėja gyventojų pajamos, šiemet prognozuojama, kad šalies ekonomika turėtų augti dar sparčiau. Skirtingų institucijų vertinimu, šalies BVP padidės 2,4–3 procentais.
Tuo tarpu pagal pajamų pasiskirstymo koeficientą Lietuva 2015 metais buvo tik 26 vietoje Europos Sąjungoje, matyti reikšmingi pajamų nelygybės skirtumai tarp kaimo ir miesto regionų, ir apie 30 proc. žmonių patiria skurdo riziką ar socialinę atskirtį – tai yra vienas iš didžiausių rodiklių tarp visų ES valstybių narių.
Prasti demografiniai rodikliai – Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 3,7 mln. 1990 metais iki 2,8 mln. 2016 metais, pastaruosius 15 metų pagal emigracijos mastus šalis beveik visą laiką pirmavo ES, tik porą metų buvo antra ar trečia. Gyventojų skaičius Lietuvoje mažėja ne tik dėl emigracijos, bet ir neigiamos natūralios gyventojų kaitos.
Pateikiamais duomenimis, pernai iš Lietuvos emigravo 50 tūkst. 333 gyventojai, 5 tūkst. 800 daugiau nei 2015 metais (44 tūkst. 533), 13 tūkst. 712 daugiau nei 2014 metais (36 tūkst. 621). Pasak dokumento, dėl emigracijos mastų kyla rizika ūkio augimo perspektyvoms – per pastaruosius dvejus metus kas trečias emigravęs buvo 20–29 metų, kas ketvirtas – 30–39 metų amžiaus.
Mažėjant darbingų žmonių skaičiui ir senstant visuomenei, ateityje Lietuva gali susidurti su sunkumais finansuoti pensijas, sveikatos priežiūrą ir švietimą, konstatuoja Vyriausybė.
