„Prieš du dešimtmečius visas pasaulis sulaikęs kvapą sekė įvykius Maskvoje, kai buvo pabandyta istorijos ratą pasukti atgal. Lietuvai, tuo metu jau paskelbusiai apie savo nepriklausomybės atkūrimą, įvykiai Maskvoje buvo ypač svarbūs, nes Rusijos demokratinė ateitis rūpėjo ir rūpi visiems laisvę mylintiems Lietuvos žmonėms“, – rašo A.Kubilius.
„Džiaugiamės, kad tąsyk perversmininkams nepavyko pasiekti savo tikslų. Laisvė ir demokratija Rusijos Federacijoje buvo apginta, o tai padėjo apginti ir kaimyninių šalių laisvę“,- teigia Lietuvos premjeras.
Anot jo, rusai, kaip ir Lietuvos, Latvijos, Gruzijos, Čekijos, Vengrijos, kitos Rytų Europos tautos, taikiai priešinosi sovietinės imperijos smurtui, o daugelis Rusijos gyventojų, kurie 1991 metų rugpjūčio 19-21 dienomis išėjo į gatves, 1991 metų sausį stovėjo aikštėse reikalaudami nutraukti smurtą prieš nepriklausomą Lietuvą.
„Šių lemtingų akimirkų mes niekada nepamiršime ir visad liksime dėkingi jums už solidarumą“, – sakė A.Kubilius.
Šiemet Rusija mini dvidešimtąsias pučo, pagreitinusio SSRS žlugimą, metines. Tuomet Sovietų Sąjungos radikalai sukilo prieš pertvarkos lyderį Michailą Gorbačiovą.
Premjero teigimu, rugpjūčio įvykiai Maskvoje pašalino kliūtis kelyje į laisvę ir nepriklausomybę visoms SSRS tautoms.
A.Kubilius primena, kad šiais metais už ypatingus nuopelnus Lietuvai Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanotas pirmasis Rusijos Federacijos prezidentas Borisas Jelcinas, kurį premjeras pavadino Lietuvos bičiuliu.
„Kartu reiškiu nuoširdžią pagarbą visiems demokratinio Sąjūdžio bendražygiams Rusijoje“, – teigia jis.
Pasak A.Kubiliaus, Rusija buvo, yra ir bus svarbi Lietuvos partnerė.
„Todėl šiandien, minint istorinius įvykius, sveikinu visus Rusijos žmones ir linkiu, kad 1991 m. rugpjūtį apginti idealai neblėstų, o užsimezgę tarpusavio ryšiai plėstųsi ir stiprėtų mūsų tautų gerovės ir geros kaimynystės labui“, – teigia jis.
Šiemet Rusija mini dvidešimtąsias pučo, pagreitinusio SSRS žlugimą, metines. Tuomet Sovietų Sąjungos radikalai sukilo prieš pertvarkos lyderį Michailą Gorbačiovą.
Planą atimti valdžią iš M.Gorbačiovo griežtojo kurso šalininkai įgyvendinti jie ėmėsi 1991 metų rugpjūčio 19 dieną.
Perversmui vadovavo Valstybinis ypatingosios padėties komitetas (GKČP), kurį sudarė aštuoni nariai, tarp jų SSRS viceprezidentas Genadijus Janajevas, KGB vadovas Vladimiras Kriučkovas, vidaus reikalų ministras Borisas Pugo ir gynybos ministras Dmitrijus Jazovas.
Jie paskelbė pusei metų įvedantys šalyje nepaprastąją padėtį ir nurodė, kad M.Gorbačiovas dėl „sveikatos priežasčių“ nebegali eiti savo pareigų, todėl šešis mėnesius SSRS vadovaus GKČP.
Tačiau šiems asmenims nepakako ryžto savo tikslui įgyvendinti, o jų įsakymai nebuvo įvykdyti.
B.Jelcinas ėmėsi vadovauti pasipriešinimo judėjimui, prie kurio prisijungė šimtai maskviečių ir kariniai daliniai.
Rugpjūčio 21 dieną tapo aišku, kad pučistai patyrė nesėkmę, o kitą dieną M.Gorbačiovas sugrįžo į Maskvą.
Praėjus keturiems mėnesiams po nesėkmingo perversmininkų mėginimo užgrobti valdžią Sovietų Sąjungos nebeliko.
