Anot valdančiųjų socialdemokratų pirmininko, priimant sprendimą būtina atsižvelgti į šalies galimybes ir tam reikia „bendro politinių partijų sutarimo“.
„Rudens sesijoje Seimas turėtų sugrįžti prie šio įstatymo ir galutinai nuspręsti dėl 2021 metų – o tiksliau, ar išlaikysim šauktinius, ar atsisakysime“, – BNS sakė premjero atstovė spaudai.
Asmeninės premjero pozicijos šiuo klausimu jo atstovė nepateikė.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas „darbietis“ Artūras Paulauskas BNS sakė, jog sprendimą dėl šaukimo į kariuomenę ateityje parlamentas turėtų priimti surengęs diskusiją šia tema, kuri turėtų vykti spalį.
A.Paulauskas teigia, jog šaukimo po penkerių metų atsisakyti nereikėtų, nes per juos bus „daug investuota sukuriant šauktiniams infrastruktūrą, sąlygas“. Be to, pasak jo, tai naudinga ir kariniu, ir patriotiniu požiūriu.
Socialdemokratų deleguotas ministras Juozas Olekas vengia tiesioginio atsakymo, ar šaukimas į kariuomenę reikalingas ir po penkerių metų. Anksčiau jis pasisakydavo už kariuomenę, sudarytą iš profesionalų.
Seimas šį pavasarį Valstybės gynimo tarybos siūlymu grąžino privalomąją karo tarnybą. Sprendimas priimtas atsižvelgiant į geopolitinę situaciją – Rusijos veiksmus Ukrainoje ir išaugusį karinį aktyvumą Baltijos jūros regione. Grąžinus šaukimą siekiama parengti rezervą ir kariais užpildyti kariuomenės dalinius.
Tuomet politikai skelbė, kad privalomoji karo tarnyba grąžinama penkeriems metams, kasmet į tarnybą pašaukiant 3-3,5 tūkst. karo prievolininkų.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę pareiškė, jog po penkerių metų pratęsti šaukimą į privalomąją pradinę tarnybą „gali tapti būtinybe“.
D.Grybauskaitės teigimu, geopolitinė situacija netapo taikesnė ar saugesnė, o užsienio šalių praktika rodo, kad mažoms ir vidutinio dydžio šalims tikslingiausia turėtų mišrią kariuomenę, sudarytą tiek iš profesionalų, tiek iš šauktinių.
Parlamento pirmininkė Loreta Graužinienė taip pat sako, jog po penkerių metų nereikėtų atsisakyti šaukimo į kariuomenę.
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas teigia, kad šaukimas į Lietuvos kariuomenę turi nenutrūkstamai tęstis ir po penkerių metų, nes tik turėdama mišrią kariuomenę, komplektuojamą iš profesinės, privalomosios pradinės karo tarnybos ir aktyviojo rezervo karių, Lietuva būtų pasirengusi savarankiškai priešintis ginkluotos agresijos atveju.
Per ateinantį penkmetį, anot J.V.Žuko, kariuomenė planuoja suformuoti 15-17 tūkst. karių rezervą, tuo metu ilgalaikėje perspektyvoje siekiamybė yra turėti apie 24 tūkst. karių rezerve. Tokiu būdu parengtasis rezervas būtų triskart didesnis nei reguliariosios pajėgos.
Seimas pavasario semestre patvirtinęs šaukimą į kariuomenę 2015 ir 2016 metais neapsisprendė, ar šaukimas į turėtų būti planuojamas principinėje kariuomenės struktūroje 2021 metais. Parlamentas kiekvienas metais tvirtina principinę kariuomenės struktūrą kitiems metams ir planuojamą struktūrą po penkerių metų.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenėje tarnauja apie 8 tūkst. profesinės karo tarnybos karių, apie 4,5 tūkst. karių savanorių, maždaug 1,1 tūkst. privalomosios karo tarnybos karių, dirba apie 2,3 tūkst. civilių. Šiemet iki metų pabaigos prie jų prisidės ir 3 tūkst. karo prievolininkų.
