„Pirmas posėdis tikrai yra konstruktyvus. Tikrai unikali galimybė arba dabar, arba niekada padaryti taip, kad mes galime prieiti prie sisteminių sprendimų, kalbant apie viešojo sektoriaus modernizavimą, efektyvumą ir tvarų finansavimą, tokią viltį išreiškiau“, – penktadienį po darbo grupės posėdžio žurnalistams sakė premjeras.
„Pasakiau, kad atsiribotume nuo įvairiausių preferencijų ir toje patalpoje ieškotume bendro tikslo. Paprašiau, kad tie, kurie tiki, kad mes tą galime padaryti, pasiliktų, o kurie galvoja kitaip, (...) tiesiog galėtų tame nedalyvauti, bet niekas neišėjo“, – pridūrė jis.
Anot S.Skvernelio, šiandien tai yra vienintelis tvarus būdas kalbėti apie viešojo sektoriaus artimiausią perspektyvą.
Jis taip pat teigė, kad darbo grupės posėdyje apie konkrečias sumas nekalbėta – siekta nusistatyti artimiausią darbotvarkę ir principus, kuriais bus vadovaujamasi.
„Pabrėžiu, jeigu ateina prašyti tiktai pinigų, tai tikrai ne to susirinkome, yra esminis dalykas, kokiais principais vadovausimės, į ką mes orientuojamės, ar į Europos Sąjungos kriterijus, ar į EPBO kriterijus, kaip susieti savo finansavimą ir tam tikras proporcijas, kokiu vidurkiu, ar siekiame ES vidurkio, ar gerosios praktikos EBPO ir kokiais principais vadovaujantis to pasiekti“, – aiškino S.Skvernelis.
R.Masiulis: dėl didesnių atlyginimų reikia ir savivaldybių indėlio
Norint didesnių viešojo sektoriaus darbuotojų algų, reikia ir savivaldybių indėlio, sako laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einantis Rokas Masiulis.
Pasak jo, darbo grupė artėja prie susitarimo, kad viešojo sektoriaus atlyginimai turėtų augti. Be to, politinių partijų atstovai, ministrai ir profsąjungų sektoriaus atstovai sutarė, kad tam galėtų būti papildomas lėšų skyrimas iš biudžeto, tačiau reikia ieškoti ir vidinių resursų, ir savivaldybių indėlio.
„Beveik visi kalbėjusieji pabrėžė, kad be savivaldybių indėlio, kur yra net didesnioji biudžeto dalis panaudojama, be to indėlio nepasieksime norimo rezultato“, – penktadienį žurnalistams po pirmojo darbo grupės posėdžio sakė R.Masiulis.
Jo teigimu, mokykloms nemažą dalį lėšų skiria savivaldybės, todėl jeigu pavyktų sutaupyti tose srityse, kurių kaštus kompensuoja savivaldybės, jos galėtų dalį lėšų skirti ir mokytojų atlyginimui.
„Sutarėme kas savaitę susirinkti, tai bus nelengva užduotis, bet norisi kažką tokio tvaraus turėti, tikrai ambicingas rezultatas, kad per porą mėnesių mes ką nors turėtume“, – kalbėjo R.Masiulis.
R.Masiulis taip pat užsiminė, kad su streikuojančiais mokytojais toliau derinamas etatinio apmokėjimo modelio tobulinimas, su jais vyksta posėdžiai darbo grupėse. Be to, rengiamas vidinių auditų planas.
„Mes turime suprasti, kad tiek mokytojai, tiek kultūros darbuotojai, tiek kiti yra valstybės piliečiai, jie puikiai supranta, kad valstybės finansiniai resursai nėra begaliniai, bet ir mes tada norime jiems pasakyti, kad žiūrėkite, finansinė situacija tokia, bet mes jus girdime, stengsimės ieškoti vidinių
Darbo grupei pirmininkaujantis Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis sako, kad posėdyje buvo kalbėta apie tai, kad reikėtų mažinti disproporcijas tarp atskirų sričių, be to, atkreiptas dėmesys į darbo užmokesčio fragmentaciją.
„Labai daug yra įstatymų įsivyravę nutarimų, kurie reglamentuoja skirtingas sritis ir darbo apmokėjimą, todėl reikėtų vis dėlto eiti vieningos sistemos link. Kalbėta ir apie bazinio dydžio didinimą, bazinio dydžio indeksavimas būtų vienas iš tikslų“, – žurnalistams teigė D.Matulionis.
Jis taip pat užsiminė, kad bus ieškoma vidinių resursų švietimo, sveikatos apsaugos, kultūros ir valstybės tarnybos srityse.
Darbo grupė taip pat aptarė ir kultūros bei švietimo įstaigų optimizavimą. Anot D.Matulionio, nekalbama apie mažų miestelių arba kaimų mokyklas ar kultūros centrus, tačiau turėtų būti optimizuojamos įstaigos prie ministerijų.
„Pritariame ir profsąjungų siūlymui skatinti šakines sutartis ir galbūt nacionalinį kolektyvinį susitarimą, kurį galėtume pasirašyti artimiausiu metu“, – sakė D.Matulionis.
Iki vasario neįmanoma suderinti?
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkės Ingos Ruginienės teigimu, efektyvumo su optimizavimu siekti negalima, nes tai esą reiškia, kad bus atleidžiami darbuotojai.
„Jei tik optimizavimas, matome, kad bus dideli atleidimai. Jei kalbama apie atlyginimų didėjimą, mums iš karto pasakyta, kad didėjimas gali būti tik atleidžiant žmones, tik žmonių sąskaita. Tikėkimės, kad šios darbo grupės tikslas nėra būtent tai“, – teigė I.Ruginienė.
I.Ruginienės teigimu, iki vasario mėnesio išnagrinėti kiekvieną sektorių bus neįmanoma.
„Tarp sektorių yra be galo daug skirtumų, ir išnarinėti kiekvieną sektorių atskirai šitoje grupėje iki vasario mėnesio bus neįmanoma“, – žurnalistams penktadienį sakė I.Ruginienė.
Anot jos, atlyginimai turėtų būti didinami ne visam viešajam sektoriui, o mažiausiai uždirbantiesiems.
„Aukščiausios ribos, kurios yra valstybės viešajam sektoriuje, būtų juokinga dar jas kelti, mes kalbame apie tai, kad kenčia žemiausios grandys ir turime ieškoti sprendimų, kaip tas žemiausias grandis pritraukti bent prie vidutinio atlyginimo“, – teigė I.Ruginienė.
Pasak jos, šiuo metu viešajame sektoriuje atlyginimų koeficientas svyruoja nuo 4 iki 23.
Grupę iššaukė mokytojų streikai
Grupė iki vasario vidurio turi parengti projektą, kaip didinti biudžetininkų algas 2020–2025 metais.
Ją imtasi kurti tęsiantis pedagogų streikams dėl etatinio apmokėjimo sistemos ir didesnių algų.
Komisijai pirmininkauja Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis, bet į pirmąjį jos posėdį atvyko ir premjeras S.Skvernelis.
Derybinėje grupėje dirbs septyni ministrai, profsąjungų ir daugelio politinių partijų atstovai.
Dėl biudžetininkų algų darbo grupė nusprendė susitikti kiekvieną savaitę.
Opoziciniai konservatoriai atsisakė dalyvauti grupėje, argumentuodami, kad Vyriausybė turi tiesiogiai derėtis su streikuojančiais mokytojais dėl darbo užmokesčio augimo.
S.Skvernelis teigia, kad toks jų sprendimas „yra dar vienas konservatorių politinio cinizmo ir dviveidiškumo įrodymas“.
Andriaus Navicko vadovaujamos profsąjungos pedagogai streikuoja daugiau kaip mėnesį.
