„Sunku žodžiais išsakyti kiek daug mums, visiems lietuviams, reiškia Birutės Kulnytės – muziejaus vadovės, istorikės darbas. Yra pasakyta, kad nemylėdami, nepažindami savo istorijos žmonės nežino ir nemyli savo ateities. Dėkoju laureatei už jos nuoširdų kasdienį darbą, už tai, kad besirūpindama valstybės medžio šaknimis, Birutė Kulnytė puoselėja ir jo šakas, padeda kurti Lietuvos ateitį“, – įteikdamas premijos ženklą B. Kulnytei sakė ministras pirmininkas A. Kubilius.
Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė yra išskirtinė asmenybė, daug nuveikusiLietuvos muziejininkystei ir Lietuvos kultūrai. Ji yra muziejininkė, kultūros istorikė, parodų ir leidinių autorė ir bendraautorė, Tarptautinės muziejų tarybos (ICOM) Lietuvos skyriaus ir Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos narė.
Per 37 darbo muziejuje metus Birutė Kulnytė išplėtojo dr. Jono Basanavičiaus skelbtą Tautos muziejaus idėją ir įgyvendino struktūrinimu pagrįstą muziejininkystės sampratą, atsispindinčią atskirose Archeologijos, Etnografijos, Istorijos ekspozicijose. Jai vadovaujant muziejus tapo kultūros centru, kuriame rengiamos ne tik parodos, bet ir kultūros istorijos vakarai, konferencijos, leidžiamos knygos iš muziejaus rinkinių. Direktorės iniciatyva prie Etnografijos skyriaus įsteigtose tautinio kostiumo atkūrimo dirbtuvėse kuriamos autentiškų audinių ir drabužių kopijos.
B. Kulnytės iniciatyva ir pastangomis 2001 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje buvo surengta A. Swieykowskio ir V. Zacharčiko fotografijų iš Rusijos istorijos muziejaus paroda, 2003 metais sukomplektuota ir iš Maskvos atvežta itin retos lituanistikos paroda „LDK ir Rusija XIV-XVIII amžiuje". Tęsdama lituanistikos paieškas užsienyje kartu su Rusijos etnografijos muziejumi sukūrė bendrą projektą „Senoji Lietuva" ir 2009 metais Lietuvos nacionaliniame muziejuje surengė parodą bei išleido lituanistinės medžiagos Rusijos etnografijos muziejuje katalogą.
Už nuopelnus Lietuvos kultūrai Birutė Kulnytė 1999 metais apdovanota Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio ordino Riterio kryžiumi, o 2008 metais – valstybiniu Latvijos apdovanojimu – ketvirto laipsnio Pripažinimo kryžiaus ordinu, už nuopelnus Latvijos kultūrai.
Valstybinė Jono Basanavičiaus premija kasmet skiriama už reikšmingiausius paskutiniųjų 5 metų Lietuvoje ir užsienyje gyvenančių lietuvių darbus, susijusius su etninės kultūros tradicijų plėtojimu, puoselėjimu, ugdymu ir tyrinėjimu, taip pat kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros srityje. Ši premija kasmet įteikiama lapkričio 23 d., Jono Basanavičiaus gimimo dieną.