„Premjeras akcentavo, kad Lietuva remia EK siūlomą ambicingą „Žaliąjį susitarimą“ ir tiksi, jog ES bus pasiektas bendras susitarimas. Privaloma numatyti deramus resursus „Žaliajam susitarimui“ įgyvendinti“, – rašoma Vyriausybės pranešime spaudai.
Svarbiausios Europos žaliojo kurso nuostatos yra susijusios su siekiu iki 2050 metų Europos Sąjungos (ES) ekonomiką paversti neutralia klimatui.
Premjeras sakė, kad Lietuvos žemės ūkio sektorius yra pasirengęs mažinti CO2 emisijas, bet to negalės padaryti, jeigu tiesioginės išmokos toliau išliks diskriminuojančios. Anot S.Skvernelio, sanglaudos politika yra esminės svarbos, jeigu norime užtikrinti žaliąją transformaciją.
Ministras pirmininkas taip pat sakė, jog tikisi aktyvių Europos Komisijos veiksmų, kad būtų užtikrinti aukščiausi aplinkosaugos ir saugos standartai kaimyninėse šalyse vystomiems branduolinės energijos projektams, o ES rinka turi būti apginta nuo „nešvarios elektros“ importo.
S.Skvernelis turėjo omenyje Baltarusijoje baigiamą statyti Astravo atominę elektrinę.
V.Sinkevičius teigė, kad Europos Komisija teigiamai vertina nuo kitų metų Lietuvoje įvedamą automobilių registracijos papildomą mokestį, teigiama Vyriausybės pranešime.
Už aplinkos, vandenynų apsaugą ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras taip pat ragino patvirtinti Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą, nes jis taps įrankiu Lietuvoje įgyvendinti Europos žaliąjį kursą.
S.Skvernelis tvirtino, kad Lietuvos prioritetai ES išlieka nuoseklūs – tai vidaus rinkos gilinimas, sąžiningas susitarimas dėl bendrijos biudžeto, infrastruktūros projektų įgyvendinimas, išorinės sienos apsauga.
Premjeras sakė, kad Lietuvos 2020 metų valstybės biudžetas patvirtintas atsižvelgiant į ES rekomendacijas.
V.Sinkevičius Lietuvoje taip pat susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda ir Seimo Europos reikalų komiteto nariais.
