– Premjere, vakar Prezidentė priėmusi Jus, Liberalų centro sąjungos primininką A. Čapliką ir vidaus reikalų ministrą R. Palaitį pareiškė, kad rastas kompromisas. Liberalų centro sąjunga ir Prezidentė sutinka su R. Palaičio pasitraukimu, o Jūs – kad FNTT vadovai negrįš į pareigas. Vakar Seimo pirmininkė Irena Degutienė pasveikino vidaus reikalų ministro traukimąsi ir pareiškė, kad ji tikisi, kad tai tik pirmas žingsnis iš Liberalų centro sąjungos ir bus kiti žingsniai FNTT vadovų atstatymo istorijoje. O Jūsų frakcijos seniūnas J. Razma šį rytą paragino Vyriausybę ir toliau svarstyti vidaus reikalų ministro įsakymų panaikinimo galimybę. Kodėl vakar buvo pasiektas toks kompromisas ir kokie Jūsų tolesni žingsniai?
– Praėjusį trečiadienį mūsų partija savo Prezidiume aptarė taip vadinamus keturis žingsnius, kurie buvo paskelbti po Prezidiumo. Vėliau jie buvo surašyti kaip pasiūlymai koalicijos partneriams, visų pirma – Liberalų centro sąjungai. Viešoje erdvėje jie buvo vadinami ir ultimatumais. Bet tai buvo nuostatos, kurias mes žingsnis po žingsnio ir įgyvendiname. Tose nuostatose ir buvo numatyta, kad pirmiausia ministras R. Palaitis turi atsistatydinti. Vakar aš turėjau galimybę pozityviai įvertinti tokį apsisprendimą. Suprantama, tai galėjo būti padaryta ir anksčiau. Prieš dvi savaites ar bent savaitę, kai Prezidentė apsisprendė netenkinti mano teikimo jį atleisti.
Tas sugaištas laikas tik sukėlė daugiau emocijų. Tačiau vis tiek toks sprendimas turėjo būti padarytas. Sprendimą lėmė ne tik klaidingas ministro elgesys FNTT pareigūnų atžvilgiu, bet ir jo elgesys pačioje Vyriausybėje, kuris žeidė visos Vyriausybės veiklos integralumą. Toks sprendimas leidžia koalicijoje tartis dėl galimybių toliau dirbti. Mes pasiruošę vardan svarbiausių tikslų konstruktyviai (valstybės politinių institucijų stabilumo, svarbiausių energetikos projektų įgyvendinimo) ieškoti tinkamo sutarimo ir efektyvaus veikimo būdų. Kalbant apie FNNT, noriu pasakyti, kad praeitą savaitę Prezidiume buvo labai aiškiai išdėstytos mūsų nuostatos, kurių mes nuosekliai ir laikomės. Tos nuostatos remiasi keliais principiniais dalykais.
Visų pirma, FNTT turi būti vykdoma pakankamai greita pertvarka, kuri padėtų išspręsti sistemines FNTT veiklos problemas, sukeltas ministro sprendimais nepamatuotai atleisti du vadovus. Siūloma pertvarkyti taip, kad FNTT vadovybės skyrimas priklausytų ne nuo vieno ministro, o nuo visos Vyriausybės. Kaip jau sakėme savo Prezidiumo posėdyje prieš savaitę, FNTT pertvarka turi būti realizuojama taip, kad iš karto po reikalingo įstatymo ir kitų teisės aktų priėmimo būtų skiriami pertvarkytos FNTT vadovai. Skiriant pertvarkytos FNTT vadovus atsiveria durys spręsti teisingumo buvusių FNTT vadovų atžvilgiu atstatymo klausimą. Kaip jau sakiau vakar po susitikimo su Prezidente, Vitalijaus Gailiaus ir jo kolegos moralinio ir profesinio statuso atstatymo klausimus atitinkamomis priemonėmis esame pasiruošę spręsti artimiausiu metu.
– Premjere, dėl pertvarkos – kritikuojama, kad ji gali užtrukti labai ilgai, nes Prezidento institucija ir liberalcentristai, akivaizdu, nenori, kad jie grįžtų. Prezidentės patarėjai kalba, kad pertvarka truks gal metus. Iš kitos pusės – liberalų sąjūdis, matyt žvalgydamasis į Prezidentūrą, kalba, kad reiktų palaukti, neskubėti, diskutuoti. FNTT pertvarkai reikia Seimo, nes jinai įsteigta įstatymu – vadinasi reikia Seimo, Prezidentės parašo. Prezidentė gali vetuoti. Reikia iš naujo balsuoti Seime... ir tai gali užtrukti gana ilgai ir įstrigti.
– Vakar Vyriausybės pasitarime sutarėm, kad konsultuosimės su Seimu ¬– Seimo Nacionalinio saugumo, Teisės ir teisingumo komitetais – kad būtų ieškoma sutarimo, kokia pertvarka gali sulaukti didžiausios Seimo narių paramos. Aš tikiu, kad tokia parama tikrai bus surasta ir pertvarkai reikalingi įstatymų projektai bus greitai priimti. Čia aš matau ne tik neteisingai atleistų pareigūnų klausimą, bet taip pat ir svarbą išspręsti FNTT sistemines problemas, kad tokia institucija galėtų efektyviai dirbti. Nuo pat darbo šioje Vyriausybėje pradžios mums rūpėjo, kad tokios institucijos galėtų dirbti efektyviai, kad jų vadovybės dirbtų profesionaliai, nesibaimintų, kad už gerus rezultatus bus baudžiamos. Dabartinė situacija mūsų netenkina, todėl vienaip ar kitaip – pertvarka turi būti greitai realizuota, kad FNTT galėtų dirbti tuos darbus, kuriuos, kaip rodo praėjusių metų patirtis, tikrai mokėjo tinkamai ir efektyviai daryti.
– Premjere, ar tolimesnis darbas su Liberalų centro sąjungos frakcija Seime yra įmanomas? Ypač po to, kai jie savo partijos taryboje padarė daug šmeižikiškų pareiškimų Seimo pirmininkės I. Degutienės atžvilgiu ir toliau tęsia tą liniją, reikalaudami atsakyti Seimo tribūnoje į žinomai melagingus klausimus?
– Vakar sakiau, kad tokie melagingi, šmeižikiški išpuoliai yra visiškai netoleruotini. Ministro atsistatydinimas atveria kelius tartis, kaip būtų galima toliau dirbti koalicijoje. Šioje situacijoje viena iš labai aiškių sąlygų yra koalicijos partnerių aiškus įsipareigojimas laikytis bendražmogiškų taisyklių, kurios yra nesuderinamos su šmeižtais, netiesomis, vieno iš valstybės vadovų puolimu.
– Vakar gelbėdamas Vyriausybę kultūros ministras A. Gelūnas nepakluso, kaip jis teigia, ultimatyviems reikalavimams iš Liberalų centro sąjungos lyderių A. Čapliko ir A.Valinsko atsistatydinti. Tai buvo bandymas atitraukti keturis ministrus, kad Vyriausybė nebetektų įgaliojimų. Jis pareiškė svarstysiantis galimybę dirbti mažumos Vyriausybėje. Tuo metu tokia galimybė atrodė reali. Šiandien Liberalų sąjūdis svarsto, kad galbūt jis pereitų į jų partiją. Kokia A.Gelūno situacija dabar?
– Aš nematau jokios probleminės situacijos. Vertinu A. Gelūną kaip aukšto lygio profesionalą, gebėjusį ministro pareigose pelnyti plačios kultūrinės bendruomenės pagarbą. Ministro profesionalumas yra tai, ką aš, būdamas Ministru Pirmininku, vertinu. O kokį partijos bilietą jis turi ar neturi – tikrai nėra pats svarbiausias dalykas. Aš raginčiau visus koalicijos partnerius, tame tarpe ir liberalcentristus, suvokti bendrą visų mūsų atsakomybę už Vyriausybės, kaip vienos svarbiausių valstybės institucijų, darbo stabilumą. Energija prieš rinkimus gali būti išlieta kur nors kitur.
Ar bus žiūrima į naujojo kandidato į Vidaus reikalų ministrus reputaciją? Apie ministrą R. Palaitį spaudoje buvo atskleista daug tokių įvairių nesimpatiškų dalykų – dokumentų klastojimas, galimi ryšiai su kriminalu, Seimo Antikorupcijos komisija kalba apie jo spaudimą teisėsaugai partijos rėmėjų bylose. Ar Vidaus reikalų ministro ir ministrų reputacijos svarbu?
Taip, tai bus svarbu. Manau, kad iš šios skausmingos istorijos visi turime pasimokyti. Reputacija, profesionalumas, gebėjimas būti nepriklausomam nuo įvairių interesų grupių – tai yra būtinos sąlygos, kurios leistų vidaus reikalų sistemą grąžinti į konstruktyvią ir veiksmingą būseną.
– Kas laikinai eis vidaus reikalų ministro pareigas?
Kol kas to nesvarsčiau, nes dar neturiu ministro pareiškimo.
– Ir paskutinis klausimas. Premjere, Jūs vis akcentuojat energetinius projektus. Čia net buvo iškilus diskusija visuomenėje: ar dėl ekonominių projektų verta aukoti teisingumą, žodžiu, dvi pagrindinės temos dabar. O energetiniai projektai – kada Jūs juos teiksite Seimui, nes net diskutuojant dėl mažumos Vyriausybės daug įvairių Seimo narių ir partijų reiškė galimybę remti Jūsų projektus ir Jūsų Vyriausybę. Kada bus tie projektai pateikti ir kokias Jūs matot Seime galimybes?
– Aš džiaugiuosi, kad tiek daug paramos iš anksto yra išsakoma tokiems svarbiems projektams. Suskystintų dujų terminalo įstatymas, kuris apibrėš, kaip ir kokiam ekonominiam režime veiks terminalas, kurio statyba vyksta intensyviai, pasieks Seimą turbūt balandžio pradžioje. Dabar su Europos Komisija baigiamos derinti jo veiklos ekonominės nuostatos. Visagino atominės elektrinės reikaluose taip pat sparčiai judama į priekį. Tikiuosi, kad artimiausiomis savaitėmis bus pasirašyta koncesijos sutartis su strateginiu investuotoju, kuri vėliau pasieks ir Seimą. Dabar ant mano stalo guli spalvoti grafikai, rodantys ekonominę Visagino atominės elektrinės veiklos perspektyvą po to, kai ji bus pastatyta. Iš šių grafikų labai aiškiai matyti, kad projektas ekonomiškai tikrai apsimoka, yra naudingas. Elektros energija pagaminta atominėje elektrinėje tikrai bus konkurencinga ir duos daug naudos ir vartotojams, ir valstybei.
