„Jeigu yra neatskleistos politinių partijų galbūt neskaidraus finansavimo aplinkybės įvairiu laikotarpiu, tai tuos tyrimus reikėtų tęsti“, – žurnalistams Seime sakė premjeras.
Jis taip pat svarstė, ar patvirtinus NSGK išvadas teisėsauga neturėtų patikrinti kai kurių savo procesinių sprendimų atsisakyti arba nutraukti ikiteisminius tyrimus.
„Matyt, tai būtų ir Seimas, ir kitos institucijos“, – tvirtino ministras pirmininkas, paklaustas, kas galėtų atlikti visus šiuos tyrimus.
„Valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis taip pat ragino tęsti tyrimą Seime.
„Aš tikiuosi, kad Seimas vis dėlto pratęs šitą tyrimą. Tie žmonės, kurie dar šypsosi Seime sėdėdami, nematydami savo pavardžių ir tam tikrų situacijų įvertinimo, jie labai ne už ilgo nebesišypsos“, – teigė parlamentaras.
Pasak jo, dabartinės NSGK išvados kelia įspūdį, kad nederamą įtaką politikams darė verslas, bet neatskleidžia pačių politikų atsakomybės.
„Aš manau, kad apie atsakomybę politikų pirmiausia reikia šnekėti, nes jeigu politikai būtų neleidę šitai situacijai plėtotis, jos tiesiog nebūtų“, – kalbėjo R.Karbauskis.
Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad tyrimais nenorima pakenkti Seime nagrinėjamai koncerno „MG Baltic“ ir kelių partijų politinės korupcijos bylai.
„Valstiečių“ lyderis pareiškė nenorintis, kad ši byla „baigtųsi taip, kaip baigėsi juodosios buhalterijos Darbo partijos byla, tai yra niekuo“.
„Norėtųsi iš tikrųjų tokių bausmių, kurios yra adekvačios tam, kas buvo padaryta“, – tvirtino R. Karbauskis.
Premjeras: NSGK tyrimas neatsakė į visus kylančius klausimus
Premjeras sako, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) tyrimas dėl verslo poveikio politiniams procesams neatsakė į visus kylančius klausimus. Jis neatmeta galimybės, kad tas aplinkybes ateityje galėtų tirti naujos Seimo komisijos.
„Ar viskas ištirta, visos tos kryptys apimtos yra, čia irgi galima diskutuoti. (...) Tikrai man atrodo, kad ne visos svarbios sritys yra paliestos arba atskleistos iki galo“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Ministras pirmininkas taip pat sakė pasigendantis detalesnio tyrimo apie partijų finansavimą ir jas galėjusius pasiekti pinigus iš Rusijos.
„Pasigesčiau to tyrimo apie finansavimą, partijų finansavimą ir čia, matyt, yra giluminiai dalykai: tos sudėtingos finansavimo schemos, kurios buvo ne per viešas įstaigas, ne per fondus, bet per tam tikras viešųjų ryšių agentūras, per įmones, kurios tuo metu buvo stambios valstybinės įmonės ir naudojo viešinimo pinigus. Aš manau, kad čia yra pakankamai rimta, kadangi tai susiję su grėsme iš Rytų, su, kaip dabar madinga sakyti, Kremliaus pinigais. Čia, manau, nėra iki galo įsigilinta ir atskleista“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Jis teigė, kad po šio tyrimo išvadų galėtų būti kreipiamasi į teisėsaugą, bet neatmeta ir galimybės, jog „gali atsirasti dar viena kita laikinoji tyrimo komisija Seime“.
Palaikytų žvalgybos ombudsmeno institucijos kūrimą
Premjeras sako, kad palaikytų Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno instituciją, padėsiančią užtikrinti geresnę saugumo tarnybų kontrolę.
„Jeigu toks siūlymas yra, jis tikrai labai svarbus yra, aš tikrai palaikau“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė S.Skvernelis.
Jis pridūrė, kad specialiosios tarnybos yra vertos pasitikėjimo, bet „visuomet atsiranda teorinė galimybė, kad kažkas gali piktnaudžiauti“.
„Buvimas šitokio saugiklio, jis tikrai leidžia ir visuomenei turėti didesnį pasitikėjimą specialiosiomis tarnybomis“, – mano premjeras.
Po daugiau nei pusmetį vykusio NSGK tyrimo išvadas patvirtino trečiadienio vakarą. Pasak komiteto pirmininko, tirti politinės korupcijos reiškiniai, o pats tyrimas parodė, kokių silpnybių turi valstybė.