„Manau, kad tokia Seimo komisija būtų kraštutinė priemonė. Jeigu institucijos kitos nesugebėtų – nors tai irgi neįmanoma, jos privalo sugebėti atlikti savo darbą – atlikti savo funkcijų, tada galbūt tai ir gali būti“, – ketvirtadienį Žinių radijui sakė Vyriausybės vadovas.
„Manyčiau, kad Seimas nėra ta institucija, kuri turėtų dubliuoti ar perimti kitų institucijų funkcijas, kurios yra atsakingos: viešieji pirkimai – jeigu kyla klausimų, yra atsakinga Viešųjų pirkimų tarnyba, mokestiniai klausimai – yra mokesčių inspekcija, pats auditavimas, lėšų panaudojimas ar efektyvumas – galiausiai yra Valstybės kontrolė“, – atsakingas įstaigas vardijo premjeras.
Kita vertus, jis pabrėžė, kad į parlamentarų iškeltus klausimus turi būti atsakyta, bet esama kitų formų ir būdų gauti atsakymus.
Buvo galima teikti ir nuasmenintas prodiuserines kompanijas, jeigu reikalinga, ar autorius, – S.Skvernelis
„Tikrai klausimai iškelti labai opūs. Mes galime apsimesti ir nematyti, kad nėra problemos, bet problema yra. Kalba eina apie tikrai įspūdingas valstybės biudžeto sumas, kurias naudoja visuomeninis transliuotojas. Natūralu, kad ir visuomenė, ir politikai tuos atsakymus turi gauti“, – sakė S.Skvernelis.
Anot jo, dabartinė situacija nebūtų susiklosčiusi, jeigu LRT taryba iškart Seimui būtų pateikusi visus duomenis.
„Tikrai manau, kad nuo pirmos dienos galima buvo teikiant ataskaitą, pateikti visa tai, kas yra. Buvo galima teikti ir nuasmenintas prodiuserines kompanijas, jeigu reikalinga, ar autorius. Tiesiog parodyti patį mastą, kaip pasiskirsto lėšos proporcingai, kiek rengiama laidų viduje, kiek perkama iš išorės, už kokią kainą perkama“, – aiškino S.Skvernelis.
LRT taryba iš pradžių atsisakė pateikti Seimui konkrečius duomenis motyvuodama komercinėmis paslaptimis ir konfidencialiomis sutartimis su laidas kuriančiais prodiuseriais bei kompanijomis. Vėliau sutikus prodiuseriams dalį duomenų pateikė.
„Kiek tenka bendrauti, kiekvienas šiame sektoriuje dirbantis prodiuseris pažiūrėjęs laidą gali pasakyti, plius minus kažkiek procentų kiek laida kainuoja. Matyt, tai nėra priežastis. Esmė – tas konfidencialumas. Seimo nariai turi teisę dirbti su konfidencialia informacija“, – Žinių radijui kalbėjo S.Skvernelis.
Jis teigė, kad jeigu vis dėlto Seimas nuspręstų sudaryti laikinąją tyrimo komisiją, tyrimą turėtų atlikti ne Kultūros komitetas, kurio pirmininkas Ramūnas Karbauskis įsivėlė į viešą konfliktą su žurnalistais, o Seimo Antikorupcijos komisija ar Audito komitetas.
Premjeras ketvirtadienį taip pat atmetė įtarimus, kad LRT veikla politikai susidomėjo, nes baigiasi dabartinio generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus kadencija ir siekiama į šias pareigas paskirti sau lojalų žmogų.
„Sunkiai įsivaizduojama, kad šiandien politinė partija, neturėdama jokios įtakos LRT tarybai, išrinktų ar „paskirtų“ sau lojalų žmogų, tai yra neįmanoma. Galiu pasakyti, kiek dalyvauju frakcijos veikloje Seime ir su kolegomis Seimo nariais kalbuosi, net tokių kalbų ir pamąstymų nebuvę, kad reikia pakeisti direktorių, „pasistatyti“ lojalų direktorių. To tikrai nėra ir tai galiu labai atsakingai pasakyti“, – ketvirtadienį teigė Vyriausybės vadovas.
Valdančioji Valstiečių ir žaliųjų frakcija pirmadienį surinko parašus Seime sukurti laikinąją tyrimo komisiją dėl LRT valdymo, finansinės ir ūkinės veiklos. Inicijuoti laikinąją tyrimo komisiją gali ne mažiau kaip ketvirtadalis, t.y. 36 Seimo nariai. Siūloma, kad komisijos nariai turės turėti leidimus dirbti su slapta informacija.
Nutarimo dėl komisijos steigimo projekte numatomas įpareigojimas komisijai įvertinti LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, taip pat – įvertinti, „ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimų dydis, pačios LRT kuriamų laidų, LRT kartu su prodiusavimo paslaugas teikiančiomis kompanijomis ar nepriklausomais prodiuseriais bei tik prodiusavimo paslaugas teikiančių kompanijų ar nepriklausomų prodiuserių kuriamų laidų santykis įgalina racionalų valstybės biudžeto lėšų naudojimą bei atitinka Lietuvoje esančios rinkos sąlygas“.
Klausimus LRT formuluojantys parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė nacionalinio transliuotojo situacija ir LRT, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos, veiklos skaidrumas. Kritikai Seimo narių klausimus vadina spaudimu LRT.
