Premjeras Andrius Kubilius vizijai „Lietuva-2020“ žada skirti itin daug dėmesio. „Lietuvos žinių“. kalbinti valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų atstovai jau įsivaizduoja, kokią Lietuvą norėtų matyti po 10 metų.
A.Kubilius mano, kad reikėtų kurti pažangesnę valstybę: skatinti kasdienį interneto vartojimą, visuotinį anglų kalbos mokėjimą, sudaryti palankiausias sąlygas verslui. Premjeras norėtų, kad po 10 metų turėtume moderniausią ir konkurencingiausią regione aukštojo mokslo ir mokslinių tyrimų programą.
Jis tikisi, kad šalis galėtų užimti pirmąsias reitingų vietas Pasaulio banko vertinimų suvestinėse. Premjeras linkęs keisti ir lietuvių mąstyseną, mano, kad reiktų siekti, kad tautoje įsivyrautų pasitikinčių savimi ir nebijančių visuotinių iššūkių žmonių mentalitetas.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio nuomone, svarbiausia, kad per dešimtmetį Lietuva užimtų tam tikrą nišinį segmentą pasaulinėje ekonomikoje.
Anot A. Kubiliaus visa tai padėtų sukurti gerovės Lietuvą visiems piliečiams.
Liberalų sąjūdžio pirmininko Eligijaus Masiulio nuomone, svarbiausia, kad šalis užimtų tam tikrą nišinį segmentą pasaulinėje ekonomikoje. Anot jo, daug perspektyvų turi ambicija tapti transporto tranzito, logistikos šalimi.
„Jau šiandien tam tikrais aspektais galime pasigirti esantys pažangiausių pasaulio valstybių dešimtuke. Norėdami neužleisti šių pozicijų, turime sparčiai plėtoti infrastruktūros sektorių ir sudaryti daugiau galimybių gyventojams naudotis elektroninėmis paslaugomis viešajame sektoriuje“, – „Lietuvos žinioms“ pabrėžė E.Masiulis.
Anot Socialdemokratų partijos pirmininko Algirdo Butkevičiaus, didžiausią dėmesį derėtų skirti kelioms sritims. Pirmiausia su mokslininkais ir intelektiniu elitu reikėtų numatyti mūsų šalies ateitį technologiniame inovacijų kelyje bei numatyti švietimo sistemos kryptį, aukštojo mokslo kokybę.
„Lietuvos žinių“ kalbinamas Laisvosios rinkos instituto ekspertas Giedrius Kadziauskas sutiko, kad valstybei reikia plėtros vizijos. Tačiau jis pabrėžė, kad panašius projektus rengiantys politikai dažniausiai kalba apie tai, kokie gyventojai turėtų būti ateityje, tačiau beveik neužsimena apie valdžios įsipareigojimus.