Pasak premjero, jei tokios pataisos būtų priimtos, vis tiek dėl jų galutinį žodį tartų Konstitucinis Teismas, ir „jei bus galutinis atsakymas, kad nėra net teorinės galimybės, mes visi politikai ir visuomenė (...) per dvejus metus turime padaryti viską, tiek agitacijos prasme, ir pačio referendumo organizavimo prasme, kad jis būtų sėkmingas“.
„Šis įstatymo projektas tikrai nėra buldozeris prieš Konstituciją, tiesiog pabandymas dar kartą išsiaiškinti tuos klausimus, kurie nebuvo atsakyti, nes Konstitucinio Teismo išaiškinimas aiškiai pasakytas, kad išimtiniais atvejais įstatyme gali būti numatytas dvigubos pilietybės institutas, tačiau tai neturi būti paplitęs reiškinys. Kas tai yra paplitęs reiškinys, kokioms aplinkybėms esant tos išimtys gali būti taikomos, reguliuojama įstatymu“, – ketvirtadienį interviu Žinių radijui sakė S.Skvernelis.
Pasak jo, Konstitucinis Teismas taip pat gali keisti doktriną, „kai iškyla tam tikros grėsmės toms vertybėms, kurias saugo Konstitucija“. Šioje situacijoje aš manau, kad būtų paskutinis bandymas išnaudoti visas galimybes nerengiant referendumo, aš tikrai čia nematau kažkokio pasipriešinimo, grubaus bandymo sulaužyti Konstituciją“, – kalbėjo premjeras.
Seime registruotas 114 parlamentarų teikiamas Pilietybės įstatymo pataisų projektas, kuris leistų išsaugoti Lietuvos pilietybę asmenims, po nepriklausomybės atkūrimo išvykusiems į Europos Sąjungos ir NATO šalis bei įgijusiems šių šalių pilietybę, tarp jo teikėjų – ir premjeras S.Skvernelis.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė komentuodama šias pataisas paragino Seimo narius gerbti Konstituciją. „Turime galvoti, kaip padėti mūsų piliečiams, kurie nori išlaikyti pilietybę, bet važiuoti buldozeriu per Konstituciją tikrai nereikėtų“, – žurnalistams šią savaitę sakė prezidentė.
Pasak jos, Seime svarstomas įstatymas leisti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems emigrantams prieštarauja Konstitucinio Teismo išaiškinimams, pagal kuriuos plačiau leisti dvigubą pilietybę galima tik referendumu pakeitus Konstituciją.
Konstitucinis Teismas anksčiau yra išaiškinęs, kad dviguba pilietybė galima tik atskirais atvejais, o ją plačiau leisti galima tik pakeitus Konstituciją. Straipsnį dėl pilietybės galima pakeisti tik surengus referendumą.
Šiuo metu dviguba pilietybė leidžiama tik tiems piliečiams, kurie išvyko iš Lietuvos iki nepriklausomybės atkūrimo ir jų palikuonims, tačiau nėra suteikiama išvykusiems nepriklausomybės metu. Taip pat numatytos išlygos, kad dvigubą pilietybę išlaikyti gali užsienyje gimę vaikai, jei kitos šalies pilietybę įgijo gimdami, taip pat tie, kurie kitą pilietybę įgijo automatiškai per santuoką su kitos šalies piliečiu.