„Šiandien šitame etape net neabejoju, kad yra kariuomenės mūsų modernizavimas pirmoje vietoje“, – žurnalistams Vyriausybėje sakė premjeras.
Taip jis kalbėjo, krašto apsaugos ministrui Raimundui Karobliui trečiadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui pristačius galimybių įvesti visuotinį šaukimą analizę.
„Sutarėme bendrą poziciją su krašto apsaugos ministru, kad pagrindinis dalykas šiandien – modernizuoti kariuomenę, atstatyti tai, kas buvo sunaikinta tuo metu, kada krašto apsaugos sistema buvo ne tai kad netinkamai finansuojama, bet buvo iš esmės palikta sunykti“, – teigė ministras pirmininkas.
„Todėl įvykdę šitą užduotį, tą mes turime padaryti iki 2020 metų, galima tada toliau svarstyti ir galbūt užsibrėžti tokį tikslą dėl visuotinio šaukimo, numatant atitinkamus asignavimus“, – pridūrė jis.
Anot Krašto apsaugos ministerijos analizės, visuotiniam vaikinų šaukimui į kariuomenę įvesti iš viso reikėtų apie 400 mln. eurų, o norint šaukti ir merginas reikėtų apie 1,5 mlrd. eurų.
Visuotiniam vaikinų šaukimui įvesti reikėtų steigti keturis papildomus batalionus, o norint šaukti ir merginas – 14 batalionų, kai šiuo metu Lietuvos kariuomenėje iš viso yra dešimt batalionų.
Visuotinė vaikinų karo prievolė apimtų apie 6300 jaunuolių kasmet, o šaukiant vaikinus ir merginas šis skaičius išaugtų iki maždaug 12300 žmonių.
Premjeras teigė skeptiškai vertinantis galimybę į visuotinį šaukimą įtraukti ir merginas.
Krašto apsaugos ministerijos duomenimis, anksčiausias vaikinų visuotinis šaukimas galėtų įvykti 2024 metais, jeigu tam kasmet būtų skiriama po 105 mln. eurų. Vaikinai ir merginos galėtų būti šaukiami nuo 2026 metų su sąlyga, kad pasiruošimui būtų skiriama po 280 mln. eurų.
Anot jos, šių pinigų reikia naujiems kariuomenės batalionams pastatyti, užtikrinti šauktinių aprūpinimą ir parengti papildomus instruktorius jiems apmokyti.
Dalinis šaukimas į kariuomenę buvo grąžintas 2015 metais. Šiemet Lietuva gynybai pirmą kartą skiria kiek daugiau nei 2 proc. bendrojo vidaus produkto arba 873 mln. eurų.
