– Prasidėjo Seimo rudens sesija ir jūs esate sakęs, kad iki jos pradžios taip ir nesulaukėte socialdemokratų atsakymo dėl tolesnio darbo koalicijoje. Tada ar sulauksite palaikymo vyriausybės teikiamiems projektams, nes štai Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnas Gabrielis Landsbergis sako, kad tokios politinės suirutės, kokią matome tik prasidėjus Seimo sesijai, Lietuvoje jau senokai nebūta.
– Svarbiausia, kad nebūtų suirutės mūsų politikų galvose. Ir tikrai nereikia visuomenės gąsdinti – Vyriausybė dirba, Seimas priima sprendimus. O Vyriausybė nuo pat pirmos dienos dirba tokiu pat režimu, t. y. ieško didesnės paramos priimamiems įstatymas, ypač kai kalbama apie struktūrines reformas, tad taip ir toliau elgsimės.
Tikrai nereikėtų baimintis, Vyriausybė šalyje yra, buvo ir bus visą laiką. Svarbiausia, kad būtų efektyviai ir greitai priimami reikalingi sprendimai. O kompromisų paieška ieškant geriausio sprendimo – tas kelias, kuriuo turime eiti.
– O kaip koalicija?
Bent jau aš asmeniškai nematau kito sprendimo, kaip ieškoti būdų turėti platų palaikymą Seime.
– Koalicijos partneriai iki rugsėjo 10 d. nepasirašė to jų pačių inicijuoto ir siūlomo susitarimo, taigi manome, kad tai irgi tam tikra pozicija. Ketvirtadienį Socialdemokratų partija renkasi į susirinkimą, gal kažkokių žinių bus tada. Bent jau aš asmeniškai nematau kito sprendimo, kaip ieškoti būdų turėti platų palaikymą Seime, o partija priims tokius sprendimus, kokie jai reikalingi.
– Kitais metais siūlote skirti 600 mln. eurų kovai su skurdu. Kaip ir kur bus panaudoti šie pinigai?
– Pirmiausia kalbame apie tuos mūsų visuomenės narius, kuriems šiandien sunkiausia gyventi, todėl visos tos priemonės ir pakeitimai yra nukreipti į jų sunkios naštos palengvinimą. Pirmiausia kalbame apie žmones, kurie uždirba minimalų ar šiek tiek didesnį nei minimalų atlyginimą, augina vaikus. Sakykim, jei abu tėvai uždirba šiek tiek daugiau nei minimalus atlyginimas ir augina porą vaikų, jų metinės pajamos padidės beveik 950 eurų, jei turi tris vaikus – 1200 eurų. Gal tai nėra įspūdingos sumos, bet gana sunkiai besiverčiančioms šeimoms tai tikrai bus stipri parama.
Lygiai tą patį mes privalome daryti ir kalbėdami apie mūsų senjorus. Dėl to Vyriausybė jau nuo spalio 1 d. bazinį pensijos dydį pakėlė 10 eurų, todėl nuo spalio 1 d. „Sodros“ mokamos pensijos didės vidutiniškai 13 eurų, o nuo sausio 1 d., įvedus indeksavimą, bendras padidėjimas sudarytų vidutiniškai 40–43 eurus. Bazinis pensijos dydžio pakėlimas buvo susijęs su tuo, kad daugiausia reikia pagelbėti mažiausias pensijas gaunantiems žmonės.
Nuo sausio 1 d. numatytas ir šalpos pensijos bazinio dydžio padidinimas – taigi kalbame apie neįgalius gyventojus. Taip pat yra siūlymas minimalią algą sulyginti su neapmokestinamu pajamų dydžiu, tada minimalų atlyginimą gaunantys žmonės nemokėtų gyventojų pajamų mokesčio, kas būtų papildomos įplaukos į jų šeimų biudžetą. Yra numatyta daugelis kitų priemonių, susijusių būtent su sunkiausiai besiverčiančių ir dirbančių žmonių naštos palengvinimu.
– Kur Vyriausybė ras tuos 600 mln. eurų?
– Vyriausybė iš esmės jau rado, nes mes turime teikti subalansuotą ir dar daugiau – perteklinį ateinančių metų biudžetą. Daugiau negu pusę šitų pajamų bandoma arba planuojama surinkti per vadinamąjį pokyčių krepšelį, į kurį mes sugeneravome lėšas iš ministerijų, įstaigų prie ministerijų veiklos efektyvinimo. Paskui yra tradiciniai finansavimo šaltiniai – mokesčiai, mokesčių administravimas, geresnis jų surinkimas, efektyvumas bei tradicinė sritis – šešėlinės ekonomikos mastų mažinimas.
