„Mes tikrai sieksime, kad tokia sistema būtų sukurta“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjeras.
Jo teigimu, kuriant elektroninį balsavimą didžiausias dėmesys bus skiriamas sistemos patikimumui ir saugumui.
„Negali būti jokių abejonių, kad galėtų kažkas iš išorės pakeisti mūsų žmonių valią, kuri buvo pareiškiama rinkimuose“, – teigė premjeras.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad elektroninis balsavimas padidins emigrantų aktyvumą, o balsai bus suskaičiuoti greičiau ir tiksliau.
„Matant intervencijas į kitų valstybių rinkimų sistemas, kur net ir nėra elektroninio balsavimo, bet tam tikros grėsmės kyla, mes turime pasiekti ir užtikrinti tokios sistemos sukūrimą, kuri garantuotų absoliutų saugumą. Tai pagrindinis tikslas, ta kryptimi darbuosimės“, – sakė S.Skvernelis.
Lietuvos Vyriausybė sako, kad elektroninis balsavimas padidins emigrantų aktyvumą, o balsai bus suskaičiuoti greičiau ir tiksliau.
Dabar diskutuojamas penktasis įstatymo projekto variantas po kelių mėnesių turėtų atsidurti ministrų kabineto darbotvarkėje, o galutinį sprendimą priims Seimas. Vyriausybė numato, kad 2 mln. eurų kainuosianti sistema bus sukurta 2018 metais, o pirmąkart lietuviai internetu balsuos 2019-ųjų vietos valdžios rinkimuose.
Kritikai sako, kad dėl prastos kibernetinio saugumo situacijos balsavimo internetu sistema gali tapti lengvu atakų taikiniu, jomis gali būti siekiama pakeisti rinkimų rezultatus, nerimaujama dėl anonimiškumo užtikrinimo.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo.
„Atsižvelgdami į geopolitines realijas, matydami, kokie milžiniški resursai skiriami kibernetinėms atakoms prieš demokratines valstybes, galime daryti išvadą, kad internetinis balsavimas neužtikrintų slaptumo ir saugumo. Tuo galimai pažeistų konstitucinį anonimiškumo (slaptumo) reikalavimą“, – praeitą savaitę sakė D.Grybauskaitė.
