Pasak jos, būtent dėl to tarp žurnalisto ir visuomenininko Edmundo Jakilaičio įrašo feisbuke ir Vyriausybės patvirtinimo apie gautą prašymą praėjo kelios valandos.
„Komunikacinė krizė prasidėjo labai keistai: kai atsirado įrašai socialinėje erdvėje, aš neturėjau ministro prašymo“, – interviu BNS antradienį sakė I.Šimonytė.
„Tai yra klausimas, kaip turėčiau į tą dalyką reaguoti: neigti, kažką teigti, kažką sakyti? Tada, kai buvo gautas ministro pareiškimas, tuomet aš patvirtinau, kad jį turiu“, – pridūrė ji.
Spėliones dėl ministro ateities pareigose praėjusio penktadienio popietę pakurstė E.Jakilaičio įrašas feisbuke: „Ačiū Arvydui Anušauskui. Pažiūrėsime, kaip seksis Laurynui Kaščiūnui.“ (Lauryno Kasčiūno pavardė E.Jakilaičio įraše buvo parašyta su klaida, – red. past.)
Po kurio laiko apie ministro pasitraukimą, remdamasi anoniminiais šaltiniais, pranešė žiniasklaida, o galop apie gautą atsistatydinimo prašymą patvirtino ir Vyriausybė.
I.Šimonytė teigė neliepusi ministrui pasitraukti, o pasiūliusi pagalvoti apie galimybę susikeisti pareigose su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininku Laurynu Kasčiūnu. Jo kandidatūrą antradienį ministrė pirmininkė jau pateikė prezidentui. Pats A.Anušauskas minėtą pasiūlymą teigė supratęs kaip pareikštą nepasitikėjimą.
Premjerė taip pat sakė dėl ministro keitimo apsisprendusi tarp Seimo rudens ir pavasario sesijų, tačiau nesiėmusi šio žingsnio, nes naujasis ministras vis tiek turėtų prisiekti ir pradėti eiti pareigas per plenarinį parlamento posėdį, kurie žiemomis įprastai nevyksta.
– Premjere, tarp krašto apsaugos ministro atleidimo motyvų nurodėte jo aktyvumo stoką dėl gynybos finansavimo, dėl šauktinių reformos. Jums atrodo, kad ministrui to aktyvumo pritrūko dėl to, kad jis neturėjo tam motyvacijos, ar neturėjo savybių?