„Man atrodo, kad tai, kas yra pasakyta, yra labai rimtai. Tuomet užduokim sau klausimą, kaip galės dirbti toliau tie žmonės, kurie išdrįso pasidalinti tuo, kas jiems skauda, su Užsienio reikalų ministerijos (URM) inspektoriumi. Man atrodo, tų žmonių interesai šioje istorijoje irgi yra ne paskutinis dalykas, o gal – pirmutinis“, – žurnalistams ketvirtadienį Rukloje sakė ministrė pirmininkė.
„Mūsų pareiga (...) – užtikrinti, kad žmonės nenukentėtų už tai, kad jie išdrįso pasisakyti dėl to, kas jiems guli ant širdies“, – pridūrė ji.
Situacijos vertinimą ambasadoje Londone atlikę URM ekspertai nustatė, jog E.Bajarūnui trūksta vadovui reikalingos kompetencijos, jis piktnaudžiauja suteiktais įgaliojimais ir netinkamai bendrauja su ambasados darbuotojais. Toks vertinimas atliktas sulaukus skundo.
Iš viso apklausta 13 ambasados darbuotojų: diplomatų, specialiųjų atašė, valstybės tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis.
Kaip skelbė naujienų portalas „Delfi“, dėl šių trūkumų URM Generalinė inspekcija rekomendavo atlikti E.Bajarūno tarnybinės veiklos vertinimą ir spręsti dėl jo tinkamumo vadovauti ambasadai.
Pats E.Bajarūnas sako tapęs politinės kovos įrankiu, tačiau neįvardino, tarp ko ši kova vyksta.
„Aš sunkiai įsivaizduoju politines kovas, į kurias būtų galima įtraukti 13 žmonių, kurie pateikė informaciją inspektoriui, kuris veikia pagal diplomatinės tarnybos statutą. Diplomatinės tarnybos statute yra aiškiai apibrėžta, kaip tokie dalykai vyksta“, – teigė I.Šimonytė.
„Pats skaičius man atrodo pakankamai rimtas, kad argumentas teigti, jog tai yra politinė kova, atrodytų nerimtas“, – kalbėjo premjerė.
„Sakyčiau, kad čia tikrai yra bandymas situaciją supaprastinti, galbūt šiek tiek manipuliuojant kartais viešumoje per daug sutirštinama istorija ar teorija apie kažkokius didžiulius nesutarimus tarp Vyriausybės ir Prezidentūros“, – pridūrė ji.
Savo ruožtu prezidento vyriausiasis patarėjas, komunikacijos grupės vadovas Frederikas Jansonas LRT teigė, kad G. Nausėda antradienį susitiko su E.Bajarūnu ir paprašė jo tęsti darbus. Pasak jo, informacijos nutekinimas žiniasklaidai „nuo pat pirmų žingsnių leidžia manyti, kad iš tiesų yra tam tikrų politinio žaidimo elementų“.
Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis sako, kad už užsienio politiką atsakingos institucijos tarsis, ar E.Bajarūnas gali tęsti darbą ambasadoriaus pareigose.
