„Pats praktinis įgyvendinimas ir žingsniai yra techniniai, kuriuos diskutuoja dabar ministerijos darbo lygiu. (...) Bet akivaizdu, kad tą klausimą, privedant prie galutinio rezultato, padirbėti reikės visiems: ne tik Vyriausybei, bet ir Prezidentūrai“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Kiek anksčiau šią savaitę prezidento patarėja Asta Skaisgirytė pareiškė, kad užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai turi „dar pasiraitoti rankoves ir toliau dirbti“, kad Lietuvoje būtų fiziškai dislokuota visa Vokietijos karinė brigada.
Na, čia toks įprastas ponios Skaisgirytės veikimo būdas, kada nuo savęs atsakomybę bandoma nusimesti tada, kada iššūkis yra didesnis, o ją prisiimti, kada kažkoks rezultatas jau yra pasiektas.
„Na, čia toks įprastas ponios Skaisgirytės veikimo būdas, kada nuo savęs atsakomybę bandoma nusimesti tada, kada iššūkis yra didesnis, o ją prisiimti, kada kažkoks rezultatas jau yra pasiektas“, – kalbėjo I.Šimonytė.
„Nederėtų pasakyti, kad mano reikalas pasirašyti dokumentą, o toliau jūs kažkaip, gerbiamieji patarnautojai, išspręskite šitą problemą“, – pridūrė ji.
Vokietija vadovauja nuo 2017 metų Lietuvoje dislokuojam tarptautiniam sąjungininkų batalionui, o šiemet Rusijai įsiveržus į Ukrainą, pažadėjo stiprinti buvimą regione.
Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos ir Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo birželį pasirašytame komunikate rašoma, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Nederėtų pasakyti, kad mano reikalas pasirašyti dokumentą, o toliau jūs kažkaip, gerbiamieji patarnautojai, išspręskite šitą problemą.
Kol kas Lietuvoje dislokuotas priešakinis vadovavimo elementas, tačiau Vilnius siekia, jog šalyje būtų nuolat dislokuojama pilnos sudėties rotacinė brigada.
Vis dėlto Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pirmadienį pareiškė, kad dalis Berlyno pažadėtos karinės brigados būtų dislokuojama Lietuvoje, o kita dalis liks gimtinėje. Anot jos, būtent dėl to birželį sutarė Lietuvos ir Vokietijos vadovai.
Vis dėlto A.Skaisgirytė tikina, kad šalių vadovai „nekalbėjo apie jokius pusinius elementus“. Jai antrina ir premjerė I.Šimonytė.
„Aš dokumentą skaitau kaip ponia Skaisgirytė, kad tai yra brigada, kuri turėtų būti Lietuvoje, vietoje“, – sakė ministrė pirmininkė.
