„Diskusija, ar turi būti šaukiamos ir merginos, nėra labai lengva, nes čia daug kam būtų toks didelis kultūrinis lūžis galvoje. Dėl to aš sakyčiau, kad tą diskusiją mes galime atidėti vėlesniam laikui“, – antradienį publikuotame interviu LRT portalui sakė I.Šimonytė.
Lietuvos Vyriausybė gruodžio viduryje pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlomiems šaukimo į kariuomenę pokyčiams, jie sudaro teisines prielaidas įgyvendinti visuotinę vyrų karo prievolę. Tam dar turės pritarti Seimas.
Krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko teigimu, jeigu šauktinių skaičius per metus siektų iki 5 tūkst., užtektų esamų kariuomenės resursų juos parengti, todėl tam nereikėtų didelio papildomo finansavimo. Tačiau didinant karių skaičių ir įgyvendinant visuotinį šaukimą, reikėtų kurti naujus karinius vienetus.
A.Anušausko duomenimis, norint į karo tarnybą per metus pašaukti iki 7 tūkst. jaunuolių, reikia sukurti keturis papildomus batalionus. Tam infrastruktūrai, ginkluotei, įrangai per penkerius metus reikėtų skirti apie 500 mln. eurų.
Apie visuotinį šaukimą imta kalbėti Rusijos invazijai besipriešinančiai Ukrainai nepavykus surengti greito sėkmingo kontrpuolimo ir ekspertams perspėjant, kad atkurianti pajėgumus Maskva ateityje gali didinti spaudimą NATO.
Visiškas visuotinio šaukimo įgyvendinimas, pasak KAM, užtruktų ne mažiau kaip šešerius metus.
Tuo metu premjerė teigė, kad karininkams parengti, infrastruktūrai sukurti, ginkluotei įsigyti prireiktų penkerių metų.
