Trečiadienį premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad nusprendė siekti prezidento posto. „(...) taip, išbėgsiu į aikštelę TSLKD primariuose. Kodėl? Na, 60+ skyrių nominacija įpareigoja“, – savo paskyroje „Facebook“ trečiadienį informavo Vyriausybės vadovė.
„Motyvų daug ir įvairių, bet sudėjus viską į vieną mintį – noriu, kad nuosaikūs, proeuropietiškos dešinės Lietuvos piliečiai tikrai turėtų už ką įmesti balsą“, – tvirtino ji.
Partijos pirmininkas užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis pirmasis prieš kelias dienas pranešė, kad rinkimuose nedalyvaus.
Po I.Šimonytės sprendimo apie tai, kad nesieks nominacijos trečiadienį pranešė ir krašto apsaugos bei socialinės apsaugos ir darbo ministrai Arvydas Anušauskas ir Monika Navickienė. Seimo vicepirmininkas Paulius Saudargas taip pat paskelbė apsisprendęs nesiekti nominacijos. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas artėjant terminui irgi pranešė nesieksiantis nominacijos.
Pretendentus, pasiryžusius kovoti dėl valdančiosios TS-LKD kandidato į prezidentus nominacijos, trečiadienį tvirtins partijos prezidiumas.
Kokie premjerės šansai?
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis savo paskyroje „Facebook“ rašo, kad tai „pagarbos vertas sprendimas – premjerė, kaip de facto valdančiųjų lyderė, nebėga nuo atsakomybės atstovauti rinkimuose savo politiniam sparnui“. Kita vertus, anot jo, „tokiu atveju konservatoriai truputį užšaldo galimo kito lyderio-žvaigždės iškilimą“.
„Šimonytės paraišką čia matyčiau dvigubą – ir dėl prezidento rinkimų, ir dėl pirmininkavimo partijai ateityje“, – rašo M.Jastramskis.
Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas Ainius Lašas „Facebook“ teigia, kad, jo manymu, I.Šimonytės „sprendimas visų pirma paskatintas ne tiek noro laimėti Prezidento rinkimuose, kiek noro suvaldyti partiją ir išlaikyti progresyvaus flango dominavimą“.
„Kadangi yra reali galimybė, kad krikdeminis partijos flangas galėtų laimėti vidinius rinkimus prieš Moniką Navickienę (kuri galimai buvo ir Šimonytės pirmasis pasirinkimas), Premjerė padarė rokiruotę ir įnešė aiškumo.
Jos šansai gauti partijos nominaciją yra puikūs, o va laimėti rinkimus – ne kokie. Tiesiog pasižiūrėkite į jos palankų/nepalankų reitingą apklausose ir viskas bus daugmaž aišku. Sunku įsivaizduoti, kaip ji galėtų pritraukti didesnį procentą rinkėjų balsų nei per praėjusius Prezidento rinkimus“, – savo asmeninį įspūdį dėsto A.Lašas.
Kiti kandidatai
Lietuvoje prezidento rinkimai vyks 2024 metų pavasarį. Visuomenės apklausų duomenimis, dabartinis prezidentas Gitanas Nausėda juose yra ryškiausias favoritas, į populiariausiųjų trejetą taip pat patenka advokatas Ignas Vėgėlė ir premjerė I.Šimonytė.
G.Nausėda ir I.Vėgėlė sprendimus dėl dalyvavimo rinkimuose žada paskelbti vėliau šiemet.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga rinkimuose kelia buvusį sveikatos apsaugos ministrą, Seimo narį Aurelijų Verygą, apie kandidatavimą paskelbė Kazlų Rūdos meras Mantas Varaška, jį remia Lietuvos regionų partija.
2019-ųjų dvikova
2019 m. vykusiuose prezidento rinkimuose I.Šimonytė net laimėjo pirmą turą, surinkusi 31,13 proc. balsų.
G.Nausėda tuomet liko antras su 30,95 proc. balsų. Tačiau antrame ture G.Nausėda I.Šimonytei nepaliko jokių šansų – surinko 65,68 proc. balsų, o I. Šimonytė gavo tik 33,04 proc. balsų.
Ką parodė apklausos?
2022 m. rugpjūtį 15min surinkti duomenys iš dviejų skirtingais metodais atrinktų apklausų prieš metus leido prognozuoti, kad G.Nausėda vėl lengvai įveiktų I.Šimonytę.
Abu tyrimai patvirtina vieną išvadą – I.Šimonytė turi atramą tarp jaunimo, turtingesnių žmonių ir vilniečių, tačiau kitose socialinėse grupėse G.Nausėdos persvara yra tokia ryški, kad visos šalies mastu laimėtojas būtų akivaizdus.
2022 m. rugpjūtį „Vilmorus“ tūkstantį pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausė akivaizdžiuose interviu ir interviu telefonu. „Norstat LT“ atliko internetinę apklausą, jos metu buvo apklausti gyventojai nuo 18 iki 74 metų amžiaus.
Galutinę prognozę 15min parengė susumavusi visus apklaustuosius, kurie buvo apsisprendę, kaip balsuotų.
„Vilmorus“ apklausoje už G.Nausėdą savo balsą žadėjo atiduoti 48 proc. apklaustųjų, I.Šimonytę – 16 proc., o 36 proc. pasirinko atsakymą, kad nebalsuotų arba nežino.
„Norstat LT“ apklausoje G.Nausėdai paramą išsakė 34 proc. respondentų, I.Šimonytei – 29 proc., o 37 proc. nebalsuotų arba nežinojo.
